Viešos paslaugos
L. Pocevičiūtė akcentavo ir viešo dušo, skalbimo paslaugų poreikį Šakių mieste. Vedėja aiškino, kad mieste trūksta šių paslaugų.
„Dalis pagyvenusių asmenų, jaunų šeimų gyvena būstuose, kuriuose nėra šių patogumų. Per miestą didėja turistiniai srautai, kuriems taip pat reikalingos šios paslaugos“, – sakė pranešėja.
Tad ji siūlė kuriai nors įstaigai, įmonei ar organizacijas stengtis pasinaudoti projektiniais pasiūlymais ir pradėti tokias paslaugas teikti.
Daugėja vaikų su protine negalia
Ne tik šio susitikimo metu prabilta apie tai, kad rajone daugėja vaikų su protine negalia, elgesio ir emocijų sutrikimais. Negana to, jie yra beglobiai. Esą tiek, kiek tokių vaikų yra dabar, nebuvo gerą dešimtmetį. Šiuo metu Šakių vaikų globos namuose yra du tokie vaikai, anksčiau apie vieną tokį atvejį rašėme ir spaudoje (kai dėl savo sutrikimų berniukas buvo perkeltas į kitą įstaigą, nes kėlė pavojų ir sau, ir aplinkiniams). Akcentuojama, kad tokiems vaikams reikalinga specializuota globa ir paslaugos. Taigi svarstoma, kad galbūt šią problemą būtų galima spręsti ne tik rajone, bet kartu visoje apskrityje. L. Pocevičiūtės siūlymu, rajone Grupinio gyvenimo namus vaikams su negalia būtų tikslinga steigti Gelgaudiškio specialiosios mokyklos bazėje. Manoma, kad paslaugas būtų galima teikti ir kitų savivaldybių gyventojams.
Problema yra ir su beglobiais, bet jau pilnamečiais jaunuoliais, kurie lanko ugdymo įstaigą, nes jų išlaikymui Vaikų globos namuose lėšų savivaldybė neskiria. Socialinių paslaugų plane numatyta, kad tokiems jaunuoliams galėtų būti skirtas savarankiško gyvenimo namų padalinys prie Vaikų globos namų.
Aptarnautų be eilės
Socialinės paramos skyriaus vedėja kalbėjo ir apie tai, kad socialiniai darbuotojai, kurie teikia paslaugas rajono gyventojams, dažnai daug laiko sugaišta prekybos centruose, gydymo ir kitose įstaigose. Tad manoma, kad jie galėtų turėti specialius pažymėjimus, su kuriais būtų aptarnaujami be eilės. L. Pocevičiūtė kalbėjo, kad tokį sprendimą galėtų priimti rajono taryba.
Susitikime pasidžiaugta, kad keturiose rajono šeimynose jau įsteigti socialinio darbuotojo padėjėjo etatai, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Plokščių mišrių socialinių paslaugų centru VšĮ „Vilties žiedas“. Tad jeigu būtų atvykstančių imigrantų, jie būtų apgyvendinami būtent šiame centre. Susitikimo metu iškelti ir kiti socialiniai rajono poreikiai, tarp jų – pagalbos teikimas globėjams ir įtėviams, tolimesnis projekto „Integralios pagalbos plėtros Šakių rajone“ įgyvendinimas, vaikų dienos centro Kriūkuose paklausa, viešos aplinkos pritaikymas ir kt.
Ragino skaičiuoti
Sveikatos ir socialinės politikos komiteto pirmininkas Arvydas Šlėderis kalbėjo, kad apžvelgtas planas svarbus, bet jis ragino į visa tai žvelgti racionaliai. Esą prisisteigti galima visko, bet kaip bus su išlaikymu.
„Labai svarbu, kiek mums viso to reikia. Supraskime, kad kiekviena paslauga mokama, kainuoja išlaikymas, tai labai svarbu ne tik poreikius žiūrėti, bet ir kainą“, – sakė politikas.
Jis siūlė neatmesti galimybės ir galvoti, kad kai kurias paslaugas galėtų teikti ir už tai būti atsakinga ne savivaldybė, o privatūs asmenys.
„Gal bus tokių, kurie to norės? Gal tai gali būti ir privataus verslo dalis?“ – klausimus kėlė A. Šlėderis.
Koks poreikis?
Panašiai kalbėjo ir Ilguvos socialinės globos namų direktorius Sigitas Jankauskas. Jo vadovaujamoje įstaigoje galėtų būti teikiama laikino apgyvendinimo paslauga asmenims su proto negalia.
„Mes tikrai galime tai daryti, tačiau jeigu tokių asmenų bus vienas per metus, ar mums to reikia? Praėjo socialistinio lenktyniavimo laikai, kad jeigu kažką daro kaimynas, būtinai reikia ir mums. Siūlau žiūrėti labai individuliai, nes dėl dviejų-trijų asmenų per metus nemanau, kad apsimoka“, – mintimis susitikimo metu dalijosi S. Jankauskas.
Tiesa, jam į klausimą apie poreikį atsakyta nebuvo. Kaip ir visi kiti klausimai: jie buvo tiesiog pristatyti, bet didesnės diskusijos nesukėlė.
Pirmasis etapas
Susitikime dalyvavo ir Marijampolės regiono pertvarkos plano, kuriame pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų teikimo bendruomenėje, koordinatorė Birutė Bansevičienė. Ji pripažino, kad ministerijos lygiu šie dalykai vyksta gana lėtai. Ji sakė, kad dabar pirmasis etapas, kai nustatomi poreikiai, o paskui bus kiti darbai. Vicemeras Edgaras Pilypaitis tikino, jog rajonas poreikius žino puikiai, tik nėra lėšų, kaip tai užtikrinti.
„Atidavus pinigus, kuriuos tvirtina ir ministerijos, mes stebuklus padarytume. Skambini ministerijoms, niekas nekelia ragelio, nereaguoja net į elektroninius laiškus. Ar taip turi būti? Tai regionų žlugdymas“, – nevyniodamas žodžių į vatą kalbėjo mero pavaduotojas.
Jis pasisakė už tai, kad ne visų paslaugų įgyvendinimas turi būti nuleistas savivaldybėms, bet turėtų būti aiškus pasiskirstymas, už ką atsakinga ir valstybė.
Praėjusių metų veiklą trumpai apžvelgė socialinių paslaugų koordinatorė Virginija Ratkevičienė.