Baigiasi bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos, kuriai vadovauja rajono savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, vizitai po rajono seniūnijas. Tad kuo serga rajono seniūnijos ir jose gyvenančios socialiai remtinos šeimos?

Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo suformuota dar praėjusių metų gruodžio 18 d. Pasak vicemero, skaudus įvykis, kai Saviečių kaime (Kėdainių r.) tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, turėjo įtakos sukviečiant pirmąjį tarybos susirinkimą, kuriame buvo išanalizuota rajono seniūnijų socialinės rizikos šeimų situacija bei jose pastebimos tendencijos.

Deja, po šios tragedijos nelaimė pasikartojo ir Šakiuose, kai vieniša mama į šulinį įmetė kūdikį. Ne tik visos Lietuvos, bet ir rajono atsakingos institucijos pastebėjo, kad laukti negalima, reikia kalbėtis ir iš dar arčiau susipažinti su žmones slegiančiomis problemomis.

„Surinkę duomenis apie vaiko teisių apsaugos situaciją rajone, pamatėme, kad visos seniūnijos yra labai skirtingos. Tai tapo akstinu visas jas aplankyti“, – pasakojo E. Pilypaitis.

Beje, tarybos pirmininkas teigė, jog seniūnijose su socialinės rizikos šeimomis dirbantiems socialiniams darbuotojams tenka milžiniškas krūvis, jos turi nuolat stebėti tuos asmenis, kurie, pavyzdžiui, gauna pašalpas už vaikus, kad pinigai „nenueitų“ niekur kitur, o būtų skirti būtent mažųjų reikmėms.

Trūksta narių iš kitur

Viena iš problemų, kurią po seniūnijas važinėdami pastebėjo tarybos nariai, – seniūnijų socialinės paramos skyrimo komisijos. Jose dirba socialiniai darbuotojai, miestelių seniūnai. Tačiau kiekviena seniūnija į šią komisiją gali įtraukti ir kitus asmenis, kurie komisijai priklausytų visuomeniniais pagrindais. Kaip minėjo E. Pilypaitis, pavyzdžiui, Plokščių seniūnijoje šiai komisijai priklauso ir mokytojų, ir šeimos gydytojas. Tai yra itin sveikintina, nes tuomet komisiją sudaro įvairesni žmonės ir pašalpų skyrimas tampa objektyvesnis.

„Komisijoms priklausantys žmonės iš šalies turi tvirtesnį moralinį autoritetą dėl pašalpos besikreipiantiems žmonėms. Tokia komisijos sudėtis yra ne visose seniūnijose. Pavyzdžiui, Šakių seniūnijos komisijoje yra praktiškai vien seniūnijos darbuotojai“, – komentavo E. Pilypaitis.

Niekas neslepia, jog komisijos nariai sulaukia grasinimų iš asmenų, kuriems socialinė parama nebeskiriama arba dėl kokių nors priežasčių yra panaikinama. Dažnai tokie žmonės kaltina paramos skyrimo komisijos nariuos, neva jie yra kalti dėl pašalpų „nuėmimo“.

Visuomenei naudingas darbas

Kitas aspektas, kurį pastebėjo seniūnijoje besilankantys bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nariai, – toli gražu ne visose seniūnijose už pašalpas skiriami visuomenei naudingi darbai atliekami taip, kaip derėtų. Beje, anot vicemero, visuomenei naudingus darbus atliekantys gyventojai yra labai gudrūs, vis sumąsto priežasčių, kurių dėl savaime suprantamų dalykų laikraštyje neminėsime, kaip išsisukti nuo darbo, bet gauti pašalpą.

„Vienose seniūnijose reikalavimai labai griežti: nesurinkai reikiamo valandų skaičiaus – pašalpos negausi, kol tų valandų neatidirbsi. Nors žmonės nepatenkinti, burba, bet supranta, kad yra tvarka. Mažesnėse seniūnijose patys seniūnai puse lūpų prasitaria, kad kartais nebeturi darbų, kuriuos galėtų liepti nudirbti pašalpų gavėjams“, – konstatavo faktą vicemeras.

Dar viena gan opi problema, kuri yra palietusi nemažą dalį seniūnijų ir jose gyvenančių socialiai remtinų asmenų, – greitieji kreditai. Labai daug asmenų yra prasiskolinę naudodamiesi šia paslauga ir paprasčiausiai yra praradę motyvaciją įsidarbinti: tik pradėjus dirbti visos piniginės įplaukos būtų nuskaičiuotos už skolas.

Kai sakoma, jog skaičiai kalba patys už save, dažniausiai taip ir būna. 2015 m. pabaigos duomenimis, rajone buvo 155 rizikos šeimos, kuriose auga 350 vaikų, iš jų rizika dėl girtavimo yra 109 šeimose, kuriose auga 248 vaikai, rizika dėl socialinių įgūdžių stokos – 38 šeimose, kurios augina 83 vaikus, rizika dėl kitų priežasčių yra aštuoniose šeimose, kurios augina 19 vaikų. Iš 15 seniūnijų sąrašo, kurias lankė bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nariai, likusios dvi – Lukšių ir Lekėčių, kuriose tikriausiai bus lankomasi birželio mėnesį.