Šiuo metu rajone yra išrinkti 50 seniūnaitijų atstovai – seniūnaičiai. Kaip žinia, visi jie dirba visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio. Iki šiol kyla nemažai diskusijų dėl seniūnaičių reikalingumo. Ką vis dėlto per septynerius metus seniūnaičiams pavyko nuveikti ir kokius planus kuria naujai išrinkti?

Vietos savivaldos įstatymas jau nuo 2009 m. įpareigojo savivaldybes surengti seniūnų pagalbininkų – seniūnaičių rinkimus. Nors daug kas skeptiškai vertino šias pareigas, teikdami, kad jie realiai nelabai ką nuveiks, šiuo metu yra išrinkti 73 seniūnaičiai.

Daug kas akcentavo, jog tai labiau tinka kaimo, o ne miesto vietovėms. Tam pritarė ir Šakių seniūnijos, kurią sudaro 14 seniūnaitijų, seniūnas Dalius Jasevičius. Pasak jo, miesto gyventojai, jiems prireikus, patys kreipiasi į seniūną. O atokesnėse vietose dirbantys senūnaičiai, D. Jasevičiaus manymu, tikrai reikalingi jam palaikyti ryšį su ten gyvenančiais žmonėmis. Jis pasidžiaugė ypač aktyvia Briedžių seniūnaite Genovaite Milkeriene, kuri rūpinasi vienišais kaimo žmonėmis. Ji sako, kad šiandien turi didžiulį rūpestį – kaime trūksta vyrų, dirbančių viešuosius darbus, kurie galėtų dirbti su technika, vienos moterys tiesiog nepajėgia sutvarkyti aplinkos.

Buvo manoma, kad seniūnaičių pareigos dubliuosis su bendruomenių veikla. Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė pasakojo, kad seniūnija kartu dirba tiek su seniūnaičiais, tiek su bendruomenių pirmininkais. Ji įsitikinusi: kuo daugiau sužinos apie žmonių rūpesčius ir lūkesčius, tuo geriau. Tą informaciją jai teikia ir seniūnaičiai, ir bendruomenių pirmininkai.

Dirba iš idėjos

Seniūnai pripažįsta, kad nelengva yra rasti žmonių, kurie aukotų savo laiką, negailėdami sveikatos dirbtų bendruomenės labui. Slavikų seniūnas Vidmantas Benediktas Sprainaitis pripažino, kad norinčių tapti seniūnaičiais tikrai nėra daug.

„Mes vykdom įstatymą, todėl pradžioje prieš renkant teko su žmonėmis kalbėti, netgi prašyti, kad sutiktų imtis šių pareigų“, – sakė seniūnas. Bet dabar V. B.Sprainaitis džiaugiasi keturiais pagalbininkais, kurie ypač padeda ūkiniais klausimais: praneša apie duobėtus kaimo keliukus, nenušienautas vietas, netgi padeda ieškoti rėmėjų prieš miestelio šventes. „Ir ausys, ir akys mums seniūnaičiai“, – juokauja V. B. Sprainaitis. Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė negaili gerų žodžių Rociškių seniūnaitei Loretai Bacevičienei, kuri šias pareigas eina nuo pat seniūnaitijos įkūrimo. Aktyvi moteris dalyvauja „Caritas“ veikloje, Sudargo bendruomenėje. Savo kaimo žmones pažįsta puikiai, todėl į ją kreipiasi rociškiečiai elektrai ar vandeniui dingus, o ji dažnam kaimo senoliui ir sriubos lėkštę nuneša.

„Sensta mūsų kaimas, visi užkampiu vadina, jau aštuonios sodybos tuščios. Vieną gatvę neoficialiai vadinam „Našlių gatve“, o kas senais žmonėmis pasirūpins, tai ir dirbu „Vardan tos Lietuvos“, – optimizmo nestokoja L. Bacevičienė.

Nauji veidai ir darbai

Kalbinti seniūnai teigia, kad šiandien seniūnaičiai tampa savotiški informatoriai, kurie perteikia žmonių rūpesčius, pasako, kur labiausiai reikia seniūnų pagalbos ir dėmesio. Kaip teigė Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius, seniūnaičiai prižiūri atidirbinėjančius už pašalpas. Pasak seniūno, Panoviai nuo seniūnijos centro už 16 km, seniūnas neprilakstys tų dirbančių prižiūrėti. Liepos 7 d. išrinktas Panovių seniūnaitijos seniūnaitis Valdas Pikžirnis ne tik padeda organizuoti viešuosius darbus, bet rūpinasi baidarių baze, tariasi su Panovių bendruomenės pirmininku Bernardinu Petru Vainiumi, kaip miestelį padaryti patrauklų turistams.

Viena iš aktyviausių Barzdų seniūnijoje – Gražiškių seniūnaitė Ingrida Dereškevičienė, kuri rūpinasi šio kaimo koplyčia, prie kurios šiemet žmonės giedojo himną, ji organizuoja kaimo sueigas ir renginius.

Rajono seniūnai tikino, kad seniūnaičiai taip pat dirba socialinės paramos teikimo komisijoje.

Atokesniuose kaimuose – nyku

Tiesa, seniūnaičių veikla ne visi kalbinti seniūnai patenkinti. Žvirgždaičių seniūnas Algimantas Baubonis sako, jog iš dviejų seniūnaičių didelės pagalbos nesulaukia. „Ar eisit bulvių ravėti, jei nepriklauso?“ – ironizavo seniūnas.

Jo krašte seniūnaičių institucija neprigijo. Todėl kyla klausimas, kodėl seniūnaičiai nevykdo savo pareigų. Seniūnai mano, jog vieni dėl to, kad neskiriama lėšų, kiti – dėl pačių seniūnaičių pasyvumo.

Žemosios Panemunės (Kriūkų sen.) kaimelis taip pat šaukiasi pagalbos. Žmonės keiksnoja vienintelį į kaimą vedantį duobėtą kelią, nenušienautas pakeles, apleisti statiniai taip pat nepuošia šio krašto. Žemosios Panemunės seniūnaitė Edita Arštikaitienė pripažino, kad jai veikti yra ką, ji sutinka su žmonių išsakyta nuomone, kad reikalingas bažnyčios remontas, nėra kaime parduotuvės – bet, pasak seniūnaitės, ne jos pajėgoms viską atlikti.

Geriausia paskata – ačiū!

Kad visuomenė labiau pasitiki seniūnaičiais, pastebi Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė. Pasak jos, žmonės kartais nedrįsta kreiptis į seniūną, todėl savo bėdas mieliau išsako savo kaime išrinktiems seniūnaičiams. Visi kalbinti seniūnai tikino, kad atsilygina savo pagalbininkams padėkos raštu ar geru žodžiu.

Seniūnaičiai kalbėjo, kad dirba ne tik kitų labui. Jie patys čia gyvena, čia auga jų vaikai, todėl jie nesijaučia kažkokie didvyriai, jiems tiesiog  rūpi savo kaimo žmonių gyvenimas.

„Juk nepersidirbam, svarbu, kad geru žodžiu pamini seniūnė, klebonas – man tai daug daugiau duoda“, – kalbėjo seniūnaitė E. Arštikaitienė.