Socialinio būsto, esančio Kęstučio g. 21 Šakiuose, gyventojai nesutaria ir skundžia vieni kitus savivaldybei dėl gyvūnų laikymo taisyklių nepaisymo. Besiskundžiančius piktina kieme nesurinktos šunų išmatos. Tačiau ką daryti mieste savo augintinius besivedžiojantiems šakiečiams? Čia nėra nei šunims vedžioti skirtų aikštelių, nei dėžių ekskrementams sumesti. Tokia tvarka piktinasi ir rajono šunų augintojai.

Paaiškėjo, kad dėl augintinių barasi Kęstučio g. 21 name gyvenantys žmonės. Pasak vieno gyventojo, šunys nuolatos dergia į ir taip nedidelį aplink namą esantį žolės plotelį, o katės tuštinasi tiesiai į dvi vaikams žaisti skirtas smėlio dėžes.

„Reikėjo atvažiuoti prieš dešimt dienų, kai žolę pjoviau su trimeriu, tai būtumėt matę išmatų ir žolės jovalą. O smėlio dėžės lentos supuvusios buvo, tai prašiau seniūno, kad pakeistų. Niekas nemato mūsų bėdų, tai aš vienas čia vėjus keliu ir esu negeras kaimynams, o norisi tiesiog žmoniškai gyventi“, – atviravo šio namo gyventojas.

Minėtame 24 butų name gyventojai laiko tris šuniukus ir septynias kates. Pasak kitų gyventojų, nieko čia blogo, kad keli gyvūnėliai kokią krūvelę į pievutę padaro.

Šakių seniūno pavaduotojas Alvydas Balaševičius sakė, kad seniūnijos darbuotojai jau praeitą savaitę nuvyko prie minėto namo, išgrėbė apie namą esančia pievą, atvežė smėlio į dėžes.

„Deja, ten radom ne šunų kakučių, o daugiau primėtytų nuorūkų“, – sakė pavaduotojas.

 Tačiau ar ne patys gyventojai turėtų būti atsakingesni ir visi kartu rūpintis savo aplinkos puoselėjimu?

Nėra kam, tai kontroliuoja seniūnas

Rajono savivaldybė yra patvirtinusi gyvūnų laikymo Šakių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, bet, pasak A. Balaševičiaus, perdavė seniūnijoms, kad jos  prižiūrėtų, kaip tų taisyklių laikomasi.

„Kadangi neturime atsakingo darbuotojo, kuris periodiškai tikrintų, kaip gyventojai paiso gyvūnų laikymo taisyklių... tai kontroliuoti tenka seniūnui“, – nesistebi šia situacija A. Balaševičius.

Jis mano, kad mieste situacija nėra bloga, miestas tikrai neskendi šunų išmatose.

„Man pačiam ne kartą teko stebėti šalia seniūnijos esančiame Draugystės take nuolat vedžiojamus šunis ir jų savininkai tvarkingai susirenka augintinių paliktas išmatas. O jei pamatome netinkamai besielgiančius šunų savininkus, pirma juos įspėjame, nesu surašęs nė vieno administracinio teisės protokolo už išmatų nesurinkimą“, – kalbėjo A. Balaševičius.

Kur vedžioti šunis?

Šakiečių klausėme, kaip apsaugoti viešas erdves nuo taršos gyvūnų ekskrementais?

„Šiuo metu Šakių mieste nėra nė vienos šunims vedžioti skirtos aikštelės, todėl mes turėdami automobilį augintinį vežame palakstyti už miesto arba į mišką. Šiandien atsivežėm prie miesto ežero. O ką daryti žmonėms be mašinų, senoliams, kur jiems vedžioti šunis – tegul sprendžia valdžia“, – kalbėjo jauna šakiečių pora.

Šakių kinologų klubo narė Džiuljeta Pečiūnaitytė su dviračiu važiuoja už miesto dviračių taku Prūselių kaimo link, o jos Berno zenenhundų veislės didžiulis augintinis bėga greta.

„Reikia Šakiuose šunų parko, atskiros, aptvertos teritorijos, kur rinktųsi tik šunų augintiniai su savo keturkojais. Reikalinga, kad skirtų tam tikrą teritoriją, įrengtų dėžes šunų ekskrementams, o parkas plėstųsi, manau, palaipsniui“, – kalbėjo D. Pečiūnaitytė.

„Ryte išvestas šuniukas dažniausiai daro savo reikalus prie pat daugiabučio laiptinės, juk nekentės, kol bus nuvestas į specialią aikštelę“, – sakė viena šakietė.

Dieną pravažiavus per Šakių miestą nesimatė keturkojų, nes juos šeimininkai vedžioja dažniausiai ryte arba vakare. Kalbinti V. Kudirkos gatvės namų gyventojai sakė, kad jie savo augintinius pasivaikščioti dažniausiai veda į pasiesartį. J. Lingio parke sutiktos mamos su vaikais minėjo, kad šakiečiai supratingi ir šunų į parką neveda.

O kur dėti išmatas?

Šakių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia mesti naminių gyvūnų išmatas į buitinių atliekų konteinerius. Kur tada jas dėti?

„Svarstėme, kad galbūt reiktų įrengti specialias dėžes šunų ekskrementams išmesti, bet jeigu pastatysim dvi–tris mieste, problemos neišspręsim, o ir lėšų tam neturime“, – apgailestavo A. Balaševičius.

„Jeigu tenka su augintiniu būti mieste, tai surenku tai, ką šuniukas padarė, ir nešuosi per visą miestą ir išmetu į klozetą namuose“, – situaciją aiškino D. Pečiūnaitytė.

Šuns gerovė – šeimininko gerovė

Tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė (54,2 proc.) Lietuvos gyventojų savo būste laiko bent vieną naminį gyvūną – dažniausiai šunį arba katę. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad visi augintiniai būtų paženklinti mikroschemomis. Kaip informavo Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Žaneta Pilipauskienė, iki šiol yra užregistruoti iš viso 245 gyvūnėliai. Specialistė paragino, kad žmonės pasirūpintų visapusiška augintinių gerove: šunų nukirminimu, vedžiojant šunį šeimininkas privalėtų turėtų maišelį ir surinkti savo augintinių paliktas išmatas, tuomet mažiau plistų parazitai.