Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektų įgyvendinimas – didžiules diskusijas kelianti tema. Tai ypač svarbu bendruomenėms, apie tai pasitaikius progai diskutuoja ir tarybos nariai. Jau anksčiau buvo nuspręsta, kurioms seniūnijoms bus skirtos lėšos, o dabar tarybos nariai pritarė ir patiems projektams.

Regioninės plėtros komitetas, vadovaujamas Vaido Balčiūno, vos ne metus vertino, analizavo, rajono situaciją, kad galėtų argumentuotai pagrįsti nuomonę, kurioms rajono vietovėms būtų nukreiptos 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos lėšos. Galiausiai komitetas su Regioninės plėtros skyriumi nusprendė, kad europinė parama bus skirta aštuoniems seniūnijų centrams (Barzdams, Griškabūdžiui, Lekėčiams, Kriūkams, Plokščiams, Sudargui, Slavikams, Žvirgždaičiams), kurie investicijoms iki šiol lėšų nebuvo gavę. Tam, kad daugiau nei 900 tūkst. eurų europinės paramos būtų skirta minėtoms vietovėms, dar liepos pabaigoje pritarė rajono taryba. Tiesa, klausimų, ar trupinti visiems po dalį, ar lėšas padalinti keliems, buvo ir tada. Netrūko įvairių klausimų ir prieš paskutinįjį tarybos posėdį rugsėjo mėnesį. Didžiausios diskusijos vyko komitetų posėdžių metu.

„Manau, bendrąja prasme galimybių neišieškota. Galim pasiųst padirbėti. Eilinį kartą padalinsim, sukursim, tik vieni sukurs daugiau pinigus valgantį prietaisą, kiti mažiau“, – kalbėjo Arūnas Tarnauskas.

Tačiau, kaip aiškino Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V. Girdauskas, „laukti nėra kada, nes traukinys jau važiuojantis“. Jis tikino, kad daugelis seniūnijų, spręsdamos, kam konkrečiai galėtų būti skirtos lėšos, rinkosi po kelis kartus. Ypač daug kritikos sulaukė projektas „Barzdų atnaujinimas ir plėtra“. Tad barzdiškiai dėl to rinkosi ir pakartotinai. Mat ne vienas tarybos narys nesuprato, kam jiems lėšas skirti Barzdų laisvalaikio centro kapitaliniam remontui, kai po metų užsidarys mokykla ir liks tuščias pastatas, kurį bendruomenė galėtų pritaikyti savo reikmėms. Nors tarybos nariai norėjo, kad bendruomenė persigalvotų ir lėšas nusimatytų kokiam kitam objektui, ir po pakartotinio susitikimo jie to nepadarė, nes yra įsitikinę, kad laisvalaikio salės remontas šiuo metu yra svarbiausias objektas. Savo argumentus išsakyti bendruomenės atstovai buvo pasirengę ir tarybos posėdžio metu, tačiau to neprireikė. Tarybos nariams jau nekliuvo jų projektas.

Ne pirmą kartą ir pats Regioninės plėtros skyriaus vedėjas pripažįsta, kad bendruomenėms trūksta fantazijos, kur panaudoti lėšas, nes esą daugelis be šaligatvių ir trinkelių nieko daugiau nemato. Visgi tarybos nariai svarstė: jeigu jau nusprendžiama, kad reikia šaligatvio, tai bent jau strateguoti taip, kad jis būtų tiesiamas pro verslo įmonę ar būtų derinama su Vietos veiklos grupių projektais.

Projektus pristatydamas komitetų posėdžiuose V. Girdauskas siūlė, kad galima imti po vieną projektą atskirai ir žiūrėti, kas kam netinka. Tačiau Finansų komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad tam jau nėra laiko ir vertinimus reikėjo daryti anksčiau. Mat komiteto posėdis vyko porą dienų prieš tarybos posėdį, o, pavyzdžiui, barzdiškiai savo sprendimus priiminėjo išvakarėse prieš tarybos posėdį. Tad ar per tiek laiko galima susipažinti ir įsigilinti į bendruomenių norus?

Regioninės plėtros skyriaus vedėjas sakė, kad bendruomenių norų nuvertinti nereikėtų, nes, tarkim, savo pirminį projekto variantą, pavyzdžiui, Sudargas pakeitė beveik visiškai. Tačiau čia Irena Haase svarstė: jei nuolat mėtomasi ir nežinoma, kam lėšų reikia labiausiai, kokia tikybė, kad dabartinis variantas tikrai apgalvotas?

„Tai ar jie turi viziją ir strategiją? Ar galima taip greitai paimti ir persigalvoti?“ – klausė tarybos narė.

Visgi tarybos nariams buvo ir daugiau netikėtumų. V. Girdauskas Finansų komiteto posėdžio metu paaiškino, kad tarybos narių žodis nebus galutinis.

„Bus konkursas. Pirmiausiai – regione, po to ir nacionaliniu mastu. Tarkim, NMA (Nacionalinė mokėjimo agentūra) darys konkursą ir lygins mūsų ir Kvėdarnos projektus ir galbūt ne mūsų, o jų projektas jiems pasirodys priimtinesnis“, – dėstė Regioninės plėtros skyriaus vedėjas.

Tačiau čia iškart klausimą iškėlė komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė. Ji teiravosi, kokie yra prioritetai ir vertinimo balai. V. Girdauskas į šį klausimą neatsakė. Pasak jo, tai nėra žinoma, nors vėliau A. Pukinskienė internetinėje svetainėje juos rado. V. Girdauskas nepasidavė ir sakė, jog tai visos apskrities bendri balai ir tai ne tas pats, kas vertinti savo rajono projektus. A. Pukinskienė daugiau nenorėjo klausytis vedėjo išvedžiojimų ir tiesiog išprašė jį iš posėdžio.

I. Haase sakė, jog tokie slapukavimai V. Girdauskui garbės nedaro. A. Tarnauskas piktinosi, kad vedėjo darbo metodai visą tarybą stato į labai neapibrėžtą situaciją. E. Pilypaitis svarstė, kad taryba negali nebalsuoti, nes nuplauktų pinigai, o balsuoti neįsigilinus ir kas savaitę sužinant vis naujus niuansus, taip pat nelabai logiška. Visgi visiems aštuoniems projektams taryba pritarė.

Pavyzdžiui, Kriūkuose įgyvendinus projektą planuojama sutvarkyti paveldo vertybę Svetošino dvaro – senųjų rūmų fragmentą; plokštiečiai planuoja įkurti Plokščių miestelio pramogų slėnį prie Nemuno; lekėtiškiams prioritetinis dalykas – turgavietės sutvarkymas, keleto šaligatvių, žaidimų aikštelės įregimas. Sudarge ir Slavikuose už projektines lėšas būtų tvarkomos visuomeninės paskirties patalpos, Žvirgždaičiuose kai kuriose gatvėse planuojama apšvietimo inžinerinių tinklų plėtra, Griškabūdyje – naujų pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ir pan.