Praėjusį antradienį Griškabūdžio seniūnijos dienos centre vyko susitikimas-pasitarimas dėl dienos užimtumo centro sutrikusio intelekto asmenims steigimo galimybių. Nors šia tema diskutuota jau nebe pirmą kartą, nepatogių klausimų ir šįsyk buvo apstu.

Prašo padėti

Apie tai, jog rajone trūksta dienos centrų sutrikusio intelekto asmenims, kalbėta ne vieną ir ne du kartus. Apie tai, kad vieno ar dviejų tokio tipo centrų reikia Griškabūdžio ir Kudirkos Naumiesčio krašte, kalbėta taip pat ne vieną kartą. O ir metų pradžioje rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius dėl šio klausimo organizavo pasitarimą. Tada buvo sutarta, jog klausimas šiais metais bus išdiskutuotas plačiau.

Šiuo tikslu Griškabūdžio seniūnijos dienos centre praėjusios savaitės pradžioje ir buvo diskutuojama – kur bus įsteigtas centras, kiek asmenų jį galės lankyti ir pan. Beje, tai, kad dienos užimtumo centrai turėtų būti ne tik Šakiuose ir Gelgaudiškyje, bet ir kitose seniūnijose, numatyta ir 2011–2017 m. savivaldybės strateginiame bei socialinių paslaugų plane. Kad tokio centro reikia, byloja pateikti 16 tėvų iš Griškabūdžio, Kudirkos Naumiesčio, Barzdų ir Žvirgždaičių prašymai.

Kaip kalbėjo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, visi suprantame, kad reikalinga tam tikra paslauga, tačiau svarbu gerai pagalvoti, kaip išnaudoti esamą infrastruktūrą, kad tam nereikėtų papildomų finansinių išlaidų iš savivaldybės biudžeto.

Sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Šakių viltis“ pirmininkė Roma Dėdynienė sakė, kad neįgalius vaikus auginantiems tėvams pagalbos reikia. Ir labai. Pasak moters, reikėtų pasidžiaugti, jog mūsų krašte inicijuojami nedidelių dienos užimtumo centrų steigimai.

„Mūsų rajonas nėra didelis, protinę negalią turinčių žmonių taip pat nėra daug. Šiuos asmenis vežioti į vieną centrą ir ten dirbantiems žmonėms darbuotis su didele grupe būtų gana sudėtinga“, – kalbėjo R. Dėdynienė.

Pinigų yra

Iš pradžių buvo kalbėta apie suaugusius asmenis. Kadangi susitikime dalyvavo keturi tėvai, auginantys sutrikusio intelekto nepilnamečius vaikus, kurie lanko Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centrą, kalba pakrypo apie neįgalius nepilnamečius. Oresta Naumavičienė, viena iš mamų, iškėlė klausimą, ką tėvams daryti atostogų metu.

„Savaitė rudens atostogų. Dvi savaitės žiemos. Savaitė pavasario atostogų ir dar trys mėnesiai vasaros... Tai ir yra problema. Mes matome čia lakstančius vaikus, jie sveiki, visiems gražūs. Visi juos myli. Tačiau šių neįgalių vaikų niekas nemyli. Visi žavimės mažu vaiku, kuris išsiterlioja koše. Bet ar mes žavimės neįgaliu vaiku ar suaugusiu, kuris valgydamas apsidrebia koše? Tai žmonėms sukelia pasišlykštėjimą. Tai ir yra mūsų visuomenės problema“, – atvirai kalbėjo O. Naumavičienė.

Moteris pasitarimą organizavusios Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės, mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus pavaduotojos Ingos Cibulskienės ir visų kitų klausė, ką jiems, neįgalius vaikus auginantiems tėvams, daryti.

„Paslaugos mes prašome nuo 2008 m. Dabar kokie metai? Paskaičiuokim, kiek laiko viskas tęsiasi. Kiek laiko prašome pavėžėjimo, asmeninių asistentų. Kalbėdami apie finansinius dalykus, neužmirškim, kad valstybė sunkią negalią turinčio žmogaus išlaikymui skiria 280 eurų per mėnesį paslaugai teikti. Tačiau savivaldybė tos paslaugos neteikia. Tai yra tikslinės dotacijos, pinigai yra skiriami. Bet tai yra nutylima“, – rėžė mama.

Toliau kalbėdama O. Naumavičienė pasakė tai, ką galbūt tikėjosi išgirsti ne visi: „Turiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, kuriame aiškiai parašyta, kad tai yra savivaldybės prioritetinė sritis, tikslinės dotacijos yra skiriamos paslaugai teikti. Jei savivaldybė paslaugų neteikia, vadinasi, dotacijos grįžta į valstybės biudžetą. Mes kalbame apie pinigus, bet juk jų yra pakankamai, kad Griškabūdyje būtų įsteigtas dienos užimtumo centras.“

Po šių žodžių salėje stojo mirtina tyla. Diskusiją pratęsęs E. Pilypaitis teigė, jog visuomet visų darželių ir kitų įstaigų prieš joms užsidarant vasaros atostogoms yra teiraujamasi, ar nėra poreikio dirbti vasaros laikotarpiu, tačiau visos įstaigos dažniausiai patvirtina, jog nėra. Tuo metu pasigirdo  tėvų pusbalsiu išsakyti žodžiai, kad jų niekas to net neklausia.

Už centro steigimą

Kalbėdamas apie centro steigimą seniūnas Saulius Naumavičius susirinkusiems patikslino: jei dienos centras būtų steigiamas pastate, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Vaikų dienos centras, patalpos turėtų būti pritaikytos neįgaliesiems. Be to, reikėtų spręsti klausimą dėl licencijuotų veiklų suderinimo. S. Naumavičius siūlo užimtumo centrą steigti kaip kurios nors įstaigos filialą. Tokiu atveju taip pat būtų sutaupoma valdymo bei ūkio lėšų.

Nors susirinkime dalyvavusi „Šaltinio“ direktorė Birutė Navikienė papasakojo Gelgaudiškio patirtį (kai toks centras buvo steigiamas Gelgaudiškyje, iš pradžių poreikis atrodė didelis, tačiau daugelis tėvų, sužinoję, kad paslaugos bus mokamos, jų atsisakė), buvo nuspręsta nepasiduoti ir kovoti už tai, jog miestelyje atsirastų vietos ir sutrikusio intelekto asmenims.

Bernardinas Petras Vainius, vienintelis savivaldybės tarybos narys dalyvavęs susirinkime, teigė, jog kuo greičiau reikia atlikti skaičiavimus, kiek prie tokio centro steigimo reikės prisidėti rajono savivaldybei, kiek kiekvienam sutrikusio intelekto asmeniui lėšų skiria valstybė ir pan. Šie skaičiai labai svarbūs artėjančiam ateinančių metų rajono savivaldybės biudžeto formavimui.

Susirinkime buvo kalbama  ir apie etatų išlaikymą, ir apie neįgaliųjų pavėžėjimą – kas juos atveš į dienos centrą, kas parveš, iš kur tam gauti lėšų. Visi supranta, kad darbo bus daug. Visgi nuspręsta: artimiausiu metu imtis nebe kalbų, bet darbų, kad Griškabūdyje pradėtų veikti dienos užimtumo centras, kuris bent jau vasaros laikotarpiu išspręstų aplinkui gyvenančių sutrikusio intelekto asmenų užimtumo klausimą.