Antradienį UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC) pristatė naują atliekų mokesčio metodiką. Pagal ją gyventojai ir įmonės už atliekas mokėti privalės nuo 2017 metų sausio 1 dienos. Su dvinare mokesčio sistema supažindinti rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai bei seniūnai. Šis strateginis klausimas sukėlė diskusijų audrą, bet, pasirodo, diskutuota po laiko.

MAATC apskaičiavo įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą dydžius ir pateikė Šakių rajono savivaldybės tarybai tvirtinti. Tiesa, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įmokos dydį taryba turėjo nustatyti iki liepos 1 d., tačiau to nepadarė, tad Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Karolis Podolskis į savivaldybę kreipėsi pakartotinai su reikalavimu nustatyti rinkliavos dydį. Jei tai nebus padaryta, neatmetama galimybė dėl neveikimo kreiptis į teismą, yra teigiama K. Podolskio pasirašytame reikalavime.

Nauja apmokėjimo tvarka

Nuo kitų metų pradžios gyventojams turės būti taikoma už komunalinių atliekų surinkimą dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

„Komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai turi padengti visas Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas – mokestis vežėjui, mokestis mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatoriui bei mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne“, – akcentavo susitikime dalyvavusi MAATC vyr. finansininkė Ieva Andriūnienė.

MAATC nustatė, kad pastoviosios įmokos dalį turės mokėti visi gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto objektų savininkai, taip pat sodų, garažų bei viešų paskirčių nekilnojamo turto objektai (pastarieji pagal turto rūšį ir plotą). Kintamąją įmokos dalį mokės visi nekilnojamojo turto savininkai pagal naudojamų mišrių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį bei tie, kurie naudojasi bendro naudojimo jiems priskirtais konteineriais, taip pat sodų ar garažų savininkai.

I. Andriūnienė priminė, kad po metų bus perskaičiuota atliekų susikaupimo norma ir, pasak jos, jei tinkamai rūšiuosime, turėsime mažiau atliekų, tai kintamoji įmokos dalis turėtų mažėti.

„Ar rajono savivaldybė turi kažkokią teisę atsisakyti to dvinario mokesčio? Kam apskritai reikalinga tokia tvarka, kai gyventojai jau priprato prie dabartinės“, – svarstė rajono Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, o MAATC atstovai įsitikinę, kad savivaldybė sprendimus priims vadovaudamasi įstatymais.

Paprastai ir žmogiškai kalbant, atliekų išvežimas brangs, tad savivaldybė kol kas nesiryžta priimti sprendimo, o gyventojų pasipiktinimas, kaip galima nuspėti, kils gavus pirmąsias sąskaitas.

Geriau šakų smulkintuvai

MAATC projektų administratorė Rita Mincienė pristatydama projektą „Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ informavo, kad iš šio projekto mūsų rajonui skirta 912 tūkst. eurų. Iš jų numatyta įrengti dvi stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles Kudirkos Naumiestyje ir Gelgaudiškyje bei 121 naujas konteinerines aikšteles. R. Mincienė taip pat informavo, kad organizacija „Natura 2000“ atmetė poveikio aplinkai įvertinimą ir minėtos aikštelės įruošimas Gelgaudiškyje pakibo ant plauko. Projektų administratorė siūlė šakiečiams numatyti kitą vietą, nes aikštelės įrengimui skirta 240 tūkst. eurų.

Susitikime dalyvavęs Lukšių seniūnas Vidas Cikana klausė – galbūt tuos pinigus galima panaudoti kitur?

„Kiekvienai seniūnijai nupirkit po šakų smulkintuvą, tuomet galėtume šakas smulkinti vietoje, žmonės nusipirktų ekologiškus pečius, naudotų tą kurą. O dabar iš Kidulių veža smulkinti šakas į Plėgų sąvartyną. Jūs pristatysit naujų aikštelių, o mes, seniūnai, vešim lapus sulūžusiose priekabose“, – kalbėjo V. Cikana ir pridūrė, kad rajono savivaldybė turėtų biudžete numatyti ir skirti seniūnijoms daugiau lėšų aplinkos tvarkymui.

R Mincienė patikino, kad tokių priemonių pagal minėtą projektą įsigyti negalima.

„Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse ateityje numatoma daiktų mainų programa, reikia galvoti ir apie po dvejų metų numatomas įrengti maisto ir tekstilės atliekų aikšteles“, – priminė K. Kuncaitis.

Tačiau susirinkusiems iškilo klausimų, kas minėtas aikšteles, įrengtas už Europos Sąjungos (ES) lėšas, vėliau prižiūrės, ar jos nebus apmokestintos. Šakiečiai svarstė: galbūt buvo galima pasilikti prie ankstesnio modelio – stambių gabaritų atliekas surinkti apvažiavus seniūnijas.

Minėto projekto paraiška pateikta vertinimui, tai kam tokie susitikimai reikalingi – svarstė susirinkusieji.

Šiukšlėmis atsikratys

Kaip paaiškino specialistai, mišrių komunalinių atliekų konteineriai turės elektroninę nuskaitymo žymę ir bus fiksuojamas konteinerio pakėlimo skaičius. Susirinkusieji klausė, ar nebus taip, kad gyventojai tų atliekų nekraus į savo konteinerius, o jas veš į viešas aikšteles arba prie kapinių. I. Andriūnienė patikino, jog jie numatė šią galimybę, todėl atliekų turėtojas turės bent vieną kartą per mėnesį išstumti konteinerį. Anot jos, šiandien individualių namų gyventojai turi keturis konteinerius ir jeigu tvarkingai atliekas rūšiuos, tikrai mišrių atliekų per mėnesį daugiau kaip vienas konteineris nesusikaups. Specialistė informavo, kad už kitas rūšiuojamas atliekas gyventojams mokėti nereikia.

„Bet į MBA įrenginius per metus atvežama 4 tūkst. mišrių atliekų, vadinasi, dar tinkamai neišrūšiuojame ir bet kokia švietėjiška veikla šiuo klausimu dar reikalinga”, – kalbėjo MAATC atstovai.

Kapinių atliekos

Iki šiol už iš kapinių išvežamas ir tvarkomas atliekas mokėjo gyventojai. Pagal naująją tvarką kapinės yra kaip nekilnojamo turto objektas ir to objekto valdytojas yra rajono savivaldybė. Tačiau pastaroji kratosi atsakomybės mokėti už atliekų tvarkymą ir išvežimą nuo kapinių, motyvuodama, kad gyventojai vis dar suveža savo šiukšles prie kapinių, o savivaldybė turi už tai mokėti.

„Tai aktuali problema, bet mūsų siūlymas buvo tas naujas konteinerines aikšteles prie kapinių įrengti uždaras, galbūt kapinių viduje, tuomet gyventojas tikrai neis su padanga per kapines jos atsikratyti į konteinerį“, – kalbėjo MAATC direktorius Algirdas Bagušinskas.

Jis siūlė seniūnijose įsirengti žalių atliekų kompostavimo aikšteles, kad nereiktų jų vežti į kitą rajono vietą ir už jas mokėti. Taip pat paragino individualių namų gyventojus naudotis kompostavimo dėžėmis ir taip tvarkyti žaliąsias atliekas. Seniūnai pasakojo, kad jie jau seniai rūšiuoja atliekas prie kapinių, tačiau nuolat kyla klausimas – kur dėti panaudotas žvakes, kurios netinkamos net perdirbimui.

„Aš manau, kad mūsų rajonas šiuo klausimu strategijos neturi, susėskim prie stalo, galvokim ką su kapinių atliekom daryti“, – kalbėjo V. Cikana.

Šakiečiai klausė, kaip tvarkyti akmens anglies ar medienos pelenis ir šlaką? Anot MAATC atstovų, pelenai ir šlakas yra priskiriamai prie mišrių atliekų, o kitose ES šalyse pelenai naudojami gaminant betoną.