Šakių rajono savivaldybės tarybos jungtinės opozicinės frakcijos vardu seniūnas Bernardinas Petras Vainius paskutiniame tarybos posėdyje įteikė prašymą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui, kad būtų paaiškinta situacija dėl besitęsiančių, nesibaigiančių ir klausimų keliančių mero Juozo Bertašiaus teisminių procesų. Tiesa, jo nuomonei pritaria ne visi.

B. P. Vainius prašo padėti išspręsti  neraminančią situaciją Šakių rajone. Jis primena, kad 2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Šakių rajono savivaldybės merą Juozą Bertašių pripažino kaltu padarius nusikaltimą (prekyba poveikiu, Baudžiamojo kodekso 2256 straipsnis). Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, kadangi nuteistasis jį apskundė.

Tarybos narys atkreipia dėmesį, kad nuo skundo padavimo Lietuvos apeliaciniam teismui dienos (2015 m. sausio 9 d.) praėjo beveik dveji metai.

„2015 m. pavasarį J. Bertašius buvo tiesiogiai žmonių išrinktas rajono savivaldybės merunaujai kadencijai. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą meras vadovauja ir rajono savivaldybės tarybai, kurioje yra 24 nariai. Susitikimų su rajono gyventojais metu tarybos nariams užduodami klausimai, kada gi paaiškės tikroji situacija, leidžianti vertinti rajono savivaldybės mero J. Bertašiaus veiklos ir elgesio skaidrumą“, – prašyme Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui rašo B. P. Vainius.

„Atsakingai pareiškiame, jog jokia forma nenorime ir negalime įtakoti nei bylos rezultatų, nei teisingumo vykdymo, kurį Lietuvos teisinėje valstybėje vykdo tik teismai, tačiau prašome paaiškinti ir padėti mums suprasti, dėl kokių priežasčių neįtikėtinai ilgai tęsiasi skundo nagrinėjimas“, – teiraujasi tarybos narys.

Jis įsitikinęs, kad tokia situacija diskredituoja savivaldybės atstovaujamąją instituciją – savivaldybės tarybą, merą ir kiekvieną iš mūsų. Be to, yra įsitikinęs, kad taip ilgai trunkanti nežinomybė griauna ir šalies teismų autoritetą.

„Prašome jūsų patikrinti šios bylos nagrinėjimo teisme trukmės pagrįstumą ir informuoti apie tai tiesiogiai su tuo susijusius asmenis – rajono savivaldybės tarybos narius“, – tarybos jungtinės opozicinės frakcijos vardu rašė B. P. Vainius.

Tačiau kitokios nuomonės šiuo klausimu teisininkė, tarybos narė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai frakcijos seniūnė Irena Haase. Ji sako, jog Konstitucijos 114 straipsnis draudžia valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas, juo labiau – nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas, kiek laiko turi trukti toks procesas, kadangi tokius dalykus nustato įstatymai.

„Esu įsitikinusi, jog procesas vyksta pagal teisės aktų reikalavimus ir nedrįsčiau tuo abejoti. Nevertinčiau ir opozicijos reiškiamos pozicijos, kadangi neturiu jokios konkrečios informacijos apie bylos metu priimtus sprendimus. Kaip teisininkė, kritiškai vertinu gandų lygio kalbas ar spaudoje pateikiamus vertinimus ir iš to kylančias neobjektyvias išvadas. Teismas yra nepriklausoma, nešališka ir objektyvi visuomenės konfliktų sprendimo institucija“, – kalbėjo I. Haase.

Panašiai galvoja ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Tautvydas Šukys. Tiesa, jis kalbėjo ne frakcijos, o savo vardu, tačiau tikino, jog B. P. Vainiaus pareiškimas grynas politikavimas ir nieko daugiau.

„Nuomonę galima turėti visokią, bet kai pradedama reikalauti atsakomybės iš teismo, vertinu labai neigiamai. Viena iš teismo sąlygų ir yra, kad jie veikia nepriklausomai“,– sako T. Šukys ir mano, kad kolegos pareiškimas buvo per stiprus.