Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai, Kaunas. Nors Šakių rajono savivaldybė, lyginant su ankstesniais metais, ir pakilo, iš 54 mažųjų savivaldybių yra 38 vietoje. Pernai buvome 41, dar ankstesniais metais – antri nuo galo.

 

Šiais metais Šakių rajono savivaldybė surinko 50,1 balo iš 100. Geriau nei pernykščiame indekse įvertintos „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Turto valdymo“, „Komunalinių paslaugų“ sritys. Mažai balų gauta „Investicijų ir plėtros“, „Mokesčių“, „Administracijos“ srityse.

Lyginant su 2014 m., pernai Šakių r. savivaldybėje sumažėjo gaunančiųjų socialinę pašalpą dalis nuo visų gyventojų (nuo 7,9 proc. iki 6,5 proc.), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (nuo 6,1 proc. iki 4,7 proc.), ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (nuo 49,3 proc. iki 44,5 proc.). Be to, Šakių r. savivaldybėje 2015 m. beveik pusė visų išlaidų socialinėms paslaugoms buvo patirta jas perkant iš pigiau nei viešasis sektorius paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų. Tai geriausias rezultatas tarp mažųjų savivaldybių.

„Turto valdymo“ srities rezultatą pagerino tai, kad 2015 m., savivaldybės duomenimis, buvo parduota beveik 500 kv. m savivaldybės nuosavų pastatų ir patalpų ploto. Pavyzdžiui, 2014 m. nebuvo parduota nieko. Į parduodamų objektų sąrašą 2015 m. buvo įtraukta dvigubai daugiau nuosavo nekilnojamojo turto (pastatų ir patalpų) ploto nei 2014 m. pabaigoje. Indekso sudarytojai ypač akcentuoja: efektyvus turto valdymas yra svarbus siekiant kuo taupiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas.

Šakių r. savivaldybei daugiau balų „Investicijų ir plėtros“ srityje surinkti sutrukdė menkos investicijos. 2014 m. materialinių investicijų kiekis gyventojui siekė 751 eurą (vidurkis – 1327 eurai gyventojui) – tai 299 eurais mažiau nei 2013 m. Tiesioginių užsienio investicijų kiekis, nors ir augo (plius 305 eurai gyventojui), tačiau vis vien išliko žemas (469 eurai gyventojui, vidurkis – 966 eurai gyventojui).

Tyrimo duomenimis, atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi.

LLRI tikina, kad verslumą regione paskatintų mokesčių mažinimas. 2015 m. Šakių r. savivaldybėje buvo taikomi aukšti žemės mokesčio tarifai, maksimaliai apmokestinta nenaudojama žemė ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas.

„Administracijos“ sritis gautų daugiau balų, jei laiku išnagrinėtų gyventojų prašymų dalis būtų mažesnė (2015 m. ji buvo 5 proc., šalies vidurkis – 2,6 proc.).

Kalbant apie kaimyninius regionus, galima paminėti, kad Marijampolės savivaldybė tarp mažųjų savivaldybių užima 4 vietą ir tai geriausias apskrities įvertinimas. Kazlų Rūda yra 27, Vilkaviškio r. – 28–30 vietoje, Kalvarija – 31–32, Jurbarkas – 39 vietoje. Blogiausiai iš visų savivaldybių įvertintas Ignalinos r., kuris nuo visų kitų atsilieka ypač daug. Jis iš 100 balų surinko tik 11,6.

Šešių didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio miestas.

54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r., Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.

Sudarant savivaldybių indeksą siekiama aprėpti pagrindines veiklos kryptis, kurios kuria ekonominę laisvę bei formuoja bendrą laisvės supratimą. Pirma, matuojama, kaip savivaldybė veikia gyventojo atžvilgiu. Vertinama, ar sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams (kas savo ruožtu užtikrina žemesnes kainas vartotojams). Taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos sritis, kuriose vertinamos savivaldybės sudaromos sąlygos privačiam sektoriui bei konkurencijai. Antra,indekse vertinamas savivaldybės indėlis kuriant palankią aplinką investuotojams ir verslo plėtrai. Savivaldybės turėtų stengtis užtikrinti kuo geresnę mokestinę aplinką, panaikinti barjerus, trukdančius naujoms įmonėms žengti į rinką bei suteikti visą aktualią informaciją. Trečia, į vertinimą įtraukiamas ir savivaldybės gebėjimas tinkamai organizuoti savo veiklą –administravimas.

Indeksas matuoja ekonominę laisvę Lietuvos savivaldybėse. Indekso sudarytojai mano, kad ekonominę laisvę savivaldybėse tirti svarbu, nes tokiu būdu identifikuojami svarbiausi gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Tiriami tiek tie veiksniai, kuriems savivaldybė savo sprendimais daro tiesioginę įtaką, tiek tie, kurie pasireiškia kaip šių sprendimų pasekmė. Pavyzdžiui, nustačius žemus mokesčių tarifus, pritraukiama daugiau investicijų. Itin svarbus tyrimo aspektas – lyginamasis. Savivaldybės turi galimybę pamatyti, kaip pagal tuos pačius rodiklius jos atrodo tiek regioniniame, tiek nacionaliniame kontekste.

„Draugo“ inf.