Globos namai džiaugiasi nuolatiniu vokiečių dėmesiu

vokieciai savanoriai
Nuotr. Geranoriškai nusiteikę vokiečiai ne tik atliko visus remonto darbus, bet ir parūpino reikiamas medžiagas, baldus, kitus daiktus.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Jei ne geradariai vokiečiai, neaišku, kaip šiandien atrodytų Šakių vaikų globos namai. Šių metų sausį jie suremontavo vieną pusę gyvenamųjų patalpų, o ketvirtadienį paskutinius darbus baigė kitoje pastato dalyje. Dabar globos namų auklėtiniai galės gyventi šeimynose ir kur kas geresnėmis sąlygomis.

Jau ne naujiena, kad vokiečiai nuolat visaip talkina Šakių vaikų globos namams. Paskutiniu metu čia darbus atliko net 15 geradarių. Jie ne tik suremontavo ir visiškai atnaujino patalpas, bet ir aprūpino baldais, reikiama buitine technika, kitokia įranga. Į Šakius jie atvyksta aukodami savo laiką, ima atostogas ir daro tai skatinami geranoriškumo, meilės, nieko už tai nesitikėdami. Dažnai būna taip, kad savanoriai į Šakius automobiliu važiuoja naktį, o ryte jau kimba į darbus. Padirba savaitgalį, o sekmadienį vėl vyksta atgal, nes pirmadienį jau laukia darbas Vokietijoje.

Be to, nuo rugpjūčio mėnesio socialinio darbuotojo padėjėja čia dirba ir pagrindinio geradario, darbų organizatoriaus, Šakių rajono garbės piliečio Johannes Kunze dukra Maria. Tiesa, paprastų darbų nesibaido ir pats J. Kunze, nuolat čia atvyksta ir jo sūnus Jonas. Tad tikriausiai tokio atsidavimo bei geranoriškumo galėtų pasimokyti dažnas lietuvis. Nors bendradarbiavimas su vokiečiais tęsiasi kone dvidešimtmetį, jų atsidavimu neatsidžiaugia ir V. Kelertas.

 „Labai džiaugiamės tuo, kas padaryta. Nereikėjo jokios firmos, statybinių medžiagų. Jie pasirūpino absoliučiai viskuo – nuo dažų sienoms, baldų, įrangos iki lėkščių ir šakučių“, – aprodydamas dažais kvepiančias patalpas kalbėjo Šakių vaikų globos namų direktorius.

Jis net nedrįsta skaičiuoti, kiek visi darbai būtų atsiėję, jei patalpas būtų tekę tvarkyti patiems, tačiau mano, jog atliktų darbų vertė – apie 300 tūkst. eurų.

Globos namų auklėtinių gyvenamosios patalpos išdėstytos per du aukštus, šeimynas skiria ir atskiri įėjimai. Viename aukšte įrengti kambariai, kuriuose auklėtiniai gyvens po du, taip pat yra dušai, tualetas, virtuvė, kambariukas auklėtojai. Trečiame pastato aukšte, pastogėje, yra poilsio bei žaidimų zona. Vienoje šeimynoje, prižiūrimi socialinės darbuotojos bei jos padėjėjų, gali gyventi aštuoni vaikai. Šiuo metu Vaikų globos namuose yra penkios veikiančios šeimynos, o naujose patalpose įsikurs šeštoji. Šeimyniniuose globos namuose yra įrengtos 32 gyvenamos vietos. Šiuo metu Vaikų globos namuose iš viso glaudžiasi 44 vaikai.

Tiesa, kol kas persikėlimo reikės luktelti, nes, kaip teigė V. Kelertas, reikės išspręsti ir personalo klausimą – kad vaikai, kaip to reikalauja įstatymas, galėtų gyventi šeimynose, trūksta keturių darbuotojų (socialinės, kuri yra kaip vadovė, ir trijų socialinės darbuotojos padėjėjų). Globos namų direktorius dėl pagalbos ir išlaikymo planuoja kreiptis ir į ministeriją.

Ketvirtadienį po darbų prie stalo arbatos puodeliui susėdusiems geradariams padėkos žodžius tarė V. Kelertas, mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis. Jis kalbėjo: „Visada malonu, kai dovanų gauni apčiuopiamus dalykus, šiuo atveju – suremontuotas patalpas, bet didesnė dovana yra jūsų gebėjimas dalintis ir tikėjimas, kuriuo esame visi apdovanoti.“ Svečiams kaip padėkos simbolis nuo globos namų buvo įteiktos mažos, neįgaliųjų dienos centro auklėtinių gamintos molinės žvakidės, kuriose degančios žvakelės primintų visus, daugiau nei 300 globos namų namuose gyvenusius vaikus. Vyresnieji globos namų gyventojai iškepė ir svečiams padovanojo tortą. Na, o geradariai čia netrukus aplankys vėl. Jie su dovanomis, kaip ir kiekvienais metais, čia atvyks ketvirtą Advento sekmadienį. Dovanų sulauks ne tik globos namų auklėtiniai, bus aplankytos ir sunkiai gyvenančios šeimos, jose augantys vaikai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.