Prieš pat šv. Kalėdas redakciją pasiekė moters iš Kvietiškių kaimo (Lekėčių sen.) pagalbos šauksmas, kad prie sodybos besikaupiantis vanduo grėsmingai artėja prie gyvenamojo namo. Praeitą savaitę moterį aplankė Lekėčių seniūnas, o šios savaitės pradžioje ir melioracijos įmonės specialistai.

Gruodžio 23 d., sulaukę Kvietiškių kaimo gyventojos Ramutės Garbauskaitės skambučio, išskubėjome pas ją. Pasitikusi žurnalistus, moteris skubėjo aprodyti prie sodybos telkšantį vandens telkinį. Pasak 16 m. čia gyvenančios Ramutės, taip gausiai ir sparčiai pievoje iškastas vandens telkinys ištvino pirmą kartą.

Moteris pasakojo, kad, baigusi darbus sostinėje, grįžo į kaimą ir gyvena tėviškėje kartu su mama. Kelis hektarus žemės ji išnuomojo ūkininkui, o prie sodybos esančioje pievoje prieš maždaug 13 m. išsikasė tvenkinį, kuriame užveisė žuvų, tvenkinio vandeniu laistė daržus.

R. Garbauskaitė įsitikinusi, kad prieš 18 m. per jos sklypą kasant vandens trasą į greta esantį vandenvietės bokštą ir buvo pažeista melioracijos sistema. Moteris prisiminė, kad jos tėvas leido per jų sklypą kasti trasą ir prašė būti ypač atidiems ir nepažeisti melioracijos.

„Čia kažkoks Gordijo mazgas: vieni kasė trasą, kiti privatizavo bokštą, vėliau jį nugriovė, dabar net nežinau, ar vandenviete kas naudojasi. Čia kaime daug paslapčių ir tarp kaimynų. Manau, kad kažkas nori užgniaužti tą faktą, kad kasant trasą buvo pažeista melioracijos sistema“, – guodėsi moteris ir pripažino, kad jau nebežino ką daryti, nes pievoje vanduo pakilęs apie pusmetrį, moteris nemiega naktimis, bijo, kad vanduo pasieks gyvenamąjį namą.

„Naktį su prožektoriumi žiūriu, ar nekyla vanduo, kastuvas padėtas prie durų, tai jei man vanduo artės prie langų, kasiu griovį per greta esantį kelią ir tegul teka vanduo į kitą kelio pusę“, – dėstė drastiškų priemonių besiruošianti imtis moteris. Ji pripažino galvojusi dėl sugadintos melioracijos sistemos net kreiptis į teisėsaugą.

Apie nuolat tvinstančią sodybą jos šeimininkė pirmiausia informavo ir pagalbos kreipėsi į Lekėčių seniūną Ričardą Krikštolaitį, kuris praeitą savaitę apsilankė Kvietiškėse. Tiesa, moteris teigė, kad seniūnas atvažiavęs tik pečiais gūžčiojo ir patarė jai pačiai tvarkytis.

Seniūnas teigė, kad R. Garbauskaitės sodybos apsėmimo problema yra sena, anot seniūno, vanduo čia nuolat pakyla vos palijus. R. Krikštolaičio teigimu, apie tai yra informuota ir melioracijos tarnyba.

„ Aš kelis kartus buvau nuvažiavęs, patariau, kad neperkastų to kelio, nes vandens srovė tik sugadins kelią ir jai gali tekti mokėti baudą“, – aiškino seniūnas.

Jis patikino, kad vandenvietės trasa yra sena, todėl ji buvo uždaryta 2007 m. ir dėl trasos gedimų tikrai nesikaupia vanduo. Jo manymu, ir pavojus sodybos šeimininkei tikrai negresia, nes susidaręs vandens perteklius jos namų valdos žemėje nubėga per kelią į kitą žemės sklypą.

„Aš suprantu, kad moteriai galbūt atrodo, kad niekas ja nesirūpina, netgi seniūnas. Bet manau, kad jos ir kaimynų Bakanų besitęsiantys tarpusavio nesutarimai tik atitolina problemos sprendimą, bendromis jėgomis jie tikrai išspręstų ją“, – svarstė seniūnas.

„Aš net pareiškimo negaliu parašyti melioratoriams apie susidariusią padėtį, nes sodybos negaliu palikti, todėl paprašiau seniūną informuoti melioratorius“, – dėstė moteris.

Moters pagalbos šauksmą išgirdo ir melioratoriai. Rajono savivaldybės melioracijos specialistai Rimantas Vaičiūnas ir Vytautas Unguvaitis gruodžio 27 d. apsilankė Kvietiškėse pas R. Garbauskaitę, apžiūrėjo apsemtą teritoriją, patarė moteriai, kokių veiksmų ir darbų ji turėtų imtis pavasarį.

Rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase paaiškino, kad galimai minėtame žemės sklype yra melioracijos sistemos gedimai, bet, pasak specialisto, tai yra privati valda. R. Garbauskaitė yra minėto žemės sklypo naudotoja, todėl problemas, susijusias su jos žeme, turėtų spręsti pati. V. Haase rekomendavo pirmiausia atlikti minėtos vietovės tyrimus ir tuomet vykdyti melioracijos darbus.
„Mes tikrai patarsime, kaip galima išspręsti problemą paprasčiau, pigiau, tačiau į privačią nuosavybę valstybinė įmonė neinvestuoja. Manau, kad kitos išeities nėra, ten turi tartis gretimai esančių žemių savininkai, kaip nusausinti žemes, nes nuo to kenčia jų visų derlius“, – komentavo situaciją V. Haase.