Daugelis kraštiečių praėjusių švenčių proga gavo sveikinimo atvirukus, o Gerdžiūnų kaimo (Kriūkų sen.) gyventojai pašto dėžutėse taip pat rado atvirukus, tik juose pavaizduotas ne Kalėdų Senelis ar žėrinti eglutė, bet du kalijų žiedai ir uždegtos gedulingos žvakės. Gyventojai išsigando ne juokais.

Tokių toli gražu ne kalėdinių atvirukų savo pašto dėžutėse gerdžūniškiai rado iš karto po Naujųjų. Jais buvo apdalinti Liepų, Ežero, Žilvičio gatvių gyventojai. Tikslų tokių atvirukų skaičių pasakyti sunku – juk niekas neskaičiavo, tyrimo nevedė.

Pirmoji sunerimo gerdžiūniškė Jūratė Bataitienė, kai pašto dėžutėje rado gedulingą atviruką. Moteris išsigando, pradėjo galvoti apie blogiausią variantą, kad kažkas grasina jos šeimai.

„Vyras iš karto atviruką įmetė į pečių ir sudegino. Aš vis nenurimau ir pasiteiravau kaimyno, ar jis nieko panašaus negavo. Šis patvirtino, kad atviruką, greičiau tinkantį liūdnoms progoms, gavo ir dar pridūrė, kad ir kiti gerdžiūniškiai tokios „dovanos“ sulaukė. Tuomet toks akmuo nuo širdies nukrito, turiu pripažinti, buvo nemalonu“, – pasakojo J. Bataitienė.

Žinia apie keistus atvirukus greitai pasklido po kaimą, gyventojai vieni kitiems tik ir pasakojo apie juos. Iš pradžių dauguma jautėsi nemaloniai, bet kai išaiškėjo, kad jų Gerdžiūnų kaime buvo išplatinta nemažai, gyventojai nurimo. Tik liko pasvarstymai – ką tai reikštų ir kas juos platino. Gyventojai svarstė – gal tai susiję su... politika, kitiems atrodė, kad taip jaunimas pokštauja. Žmonės kalbėjo, kad už tai kažkas vis dėlto turėtų prisiimti atsakomybę, nors niekas į teisėsaugą nesikreipė.
Ežero gatvės gyventojas Zenonas Marčiulionis tarp daugybės gautų kalėdinių sveikinimų radęs gedulingą atviruką iš karto nesuprato jo prasmės, o kai sužinojo, kad tokius atvirukus gavo ir daugiau Gerdžiūnų kaimo vyrų, rimtai nesureagavo.

Beje, ant atviruko ranka užrašytas sveikinimas „Su Naujais metais!“ ir prierašas – „Mes už Lietuvą, vyrai!“

„Spėliojom, kas čia taip padarė, raštas vienodas. Aš norėjau pasilikti atsiminimui, bet žmona atviruką sudegino“, – pasakojo Zenonas.

J. Bataitienė svarstė – gal šio incidento sumanytojai ir siekė, kad apie tai būtų paviešinta žiniasklaidoje, tad ji iš karto delsė informuoti „Draugo“ redakciją.

Kalbinti gerdžiūniškiai pasakojo, kad vieni nemalonius atvirukus sudegino ar išmetė į atliekų konteinerį, kiti prisipažino – pasiliko atminčiai.

Dar vienas įdomus faktas: atvirukai buvo be adresato, be jokio antspaudo, o ant atviruko galinės pusės Lietuvos telekomo ženklas, kaip žinoma, šiuo vardu įmonės nėra jau dešimt metų.

Pakalbinome ir Gerdžiūnų pašto darbuotoją Eveliną Gvildienę. Galbūt per juos atvirukai buvo išplatinti? Moteris patikino, kad paštas nieko panašaus nedarė. Kadangi pati nešioja gyventojams spaudą, tai matė gyventojų pašto dėžutėse primestų šių atvirukų. Į ją gyventojai su jokiais klausimais ar nusiskundimais nesikreipė.