Sudargo seniūnijos gyventojų problemos gana žemiškos: nepravažiuojami keliai, apleisti pastatai, valkataujantys šunys. Miestelio skaudulys – du triukšmadarių namai miestelio centre. Sudargo kraštas gausiai lankomas turistų – tai čia gyvenančių žmonių ir veikiančių institucijų nuopelnas.

Mažėja gyventojų

Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė bene pirmoji rajone visuomenei pateikė metinę veiklos ataskaitą. Tiesa, ji kasmet susitikdavo su seniūnaičiais, bendruomenės atstovais ir problemas bei planuojamus darbus su jais aptardavo.

Nors į Sudargą buvo pakviesti visi savivaldybės tarybos nariai, susirinkime dalyvavo tik kandidatai į merus Raminta Bastytė ir Dinara Gudaitienė, vicemeras Edgaras Pilypaitis, policijos, pasienio vadovai.

Pristatydama seniūnijos veiklą, R. Grigaitienė kalbėjo, kad ne vien nuo seniūnijos darbuotojų gerų norų priklauso gerovė, bet ir nuo rajono biudžeto, visų miestelio gyventojų.

„Seniūnijos administracija siekia, kad saugiai jaustųsi gyventojai, kad būtų švari aplinka, – šias funkcijas ir stengiamės vykdyti. Nors dažniausiai to siekiant lemia ne tik finansiniai, bet ir žmogiškieji resursai“, – kalbėjo seniūnė ir pridūrė, kad gyventojų skaičius seniūnijoje mažėja – per metus sumažėjo 62 gyventojais ir šiuo metu likę 976.

Seniūnė įvardijo ir mažėjimo priežastis: 11 gyventojų mirė, mažas gimstamumas bei emigracija. Socialiai remtinų asmenų skaičius 213, septynios socialinės rizikos šeimos, tiek pat senelių, kuriais nuolatos pasirūpina seniūnija – parveža maisto produktų, aprūpina malkomis.

Nepravažiuojami keliai

Seniūnijai priskirta 63 km kelių ir gatvių (gatvių 23 km), iš jų 43 km žvyrkeliai, kurie, pasak seniūnės, greideriuojami tris kartus per metus.

„Praeitais metais 180 kub. metrų žvyro išpylėm. Tai tik keletas mašinų, o rezultato jokio, šiandien Rėžgalių ir Bosų kaimo keliais nepravažiuoja mokyklinis autobusiukas, baiminamasi, kad jis nesulūžtų. Kalbant apie kelius, galbūt per daug tolerantiški esam ūkininkams, miško vežėjams, žemės ūkio bendrovėms. Gyventojai visada žiūri į seniūniją, bet mes ne visagaliai. Be to, juk neuždrausi jiems išvežti produkcijos ar miško. Visuomenė aktyvesnė turėtų būti ir informuoti apie laužomus kelius, nes naujo asfalto niekas mums nenuties“, – svarstė R. Grigaitienė.

Trūksta gebančių dirbti

Pasak seniūnės, jiems priskirta didelė teritorija viešųjų erdvių – 42 ha, iš kurių 17 ha yra rekreacinės paskirties. Pernai šias teritorijas jie tvarkė su septyniais žmonėmis, kurie dirbo pagal viešųjų darbų programą, dar 38 gyventojai atidirbinėjo už pašalpas. Seniūnė apgailestavo, kad neliko mokančių dirbti su trimeriu. Sudargo seniūnijos teritorijoje yra 12 kapinių, iš jų dvejos veikiančios, vienos – riboto laidojimo. Todėl seniūnijai tenka ir jas prižiūrėti, taip pat seniūnija talkina tvarkant bažnyčių aplinką, vienišų žmonių ir kitų gyventojų sodybų aplinką. Seniūnė svarstė, kad gyventojai galėtų už paslaugas ir užsimokėti. Ji džiaugėsi, kad rajono seniūnai susikooperavę įsigijo autobokštelį, kuris Sudarge reikalingas atliekant daug darbų.

Jaunimo užimtumo problema

Seniūnija pernai surengė 15 renginių, seniūnė pasigedo aktyvesnio gyventojų dalyvavimo juose. Juos rengiant už pagalbą dėkojo Rociškių ir Pervazninkų seniūnaitėms, kvietė aktyviau gyventojus įsijungti į moterų klubo veiklą, džiaugėsi tradicine Joninių švente.

„Jūs visiškai jaunimo neužimat, neorganizuojat jiems sportinių renginių. Todėl jaunimas važinėja į sporto sales į Jurbarką“, – tiesiai rėžė viena gyventoja.

Su tokiu pasisakymu seniūnė nesutiko ir sakė, kad ji nuolat bendrauja su jaunimu, klausia jų nuomonės. Ji patikslino, kad Sudargo miestelyje ir Rociškių kaime yra įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės. Be to, yra jaunimo koordinatorė, kuri nuolat informuoja jaunimą apie planuojamus renginius ar rajone vykstančias sportines varžybas. Gyventojai siūlė, kad kultūrinių renginių organizatorius su jaunimu galėtų užsiimti daugiau.

Sudargo seniūnijos gyventojus neramina ir kiti klausimai – pašto, seniūnijų pertvarkos, šiukšlių išvežimas.

Reikia išgyvendinti

Sudargo miestelio skaudulys – du namai Laisvės ir Liepų gatvėse, kur nuolatos lankosi policija. Kaip teigė susirinkime dalyvavęs rajono policijos viršininkas Mindaugas Akelaitis, pernai į Laivės gatvę policija važiavo 25 kartus ir šiemet jau gavo du iškvietimus. O į Liepų gatvę – 20 kartų, šiemet jau sulaukta vieno pranešimo. Pasak komisaro, šie adresai yra išskirtiniai savivaldybės mastu. Nors ten gyvenantiems asmenims prirašyta protokolų, paskirta baudų, jie ne tik kad nesumoka baudų, bet dažniausiai pareigūnus iškviečia melagingai. Gyventojai svarstė, kodėl iki šiol ten gyvena asmenys be dokumentų, nemoka jokių mokesčių ir baudų.

„Kas toliau su jais bus? Turėtume visi juos išgyvendinti, jie gyvena miestelio centre, tuoj nepraeisim gatve, jie kaip tie parazitai“, – piktinosi sudargiečiai.

Rociškių seniūnaitė Loreta Bacevičienė dėl ryte per kaimą greitai pravažiuojančių pasieniečių mašinų išsakė pasieniečiams priekaištų. Susirinkime dalyvavęs Rociškių užkardos vado pavaduotojas Darius Maksvytis pažadėjo pasikalbėti su darbuotojais.

Ginčai dėl malkų

Gyventojai išsakė priekaištus seniūnei dėl malkų ir medienos, gyventojų nuomone, malkos ir mediena dalijama neteisingai.

„Tai ką, jūs mane norite apkaltinti, kad aš imu tas malkas?“ – teiravosi seniūnė.

Gyventojai ir toliau atviravo, kad gali pasakyti, kas ir kur tas malkas nuvežė. Seniūnė paaiškino, kad per penkerius metus iš medienos buvo padaryti ir pastatyti miestelyje suoleliai, atitvarai piliakalniams sutvirtinti, per Jotijos upelį Rociškiuose pastatytas tiltelis ir kita. O darbininkai pasimalkauja kirsdami pakelės krūmokšnius.

Susirinkime dalyvavusi Sudargo bendruomenės pirmininkė Alberta Dragūnaitienė siūlė ambicijas patraukti į šalį, padėkojo seniūnei ir darbuotojams už betarpišką bendravimą su gyventojais, siūlė dažniau rinktis į susirinkimus, atvirai kalbėtis ir toliau bendrai dirbti.