Prie bendro stalo – ne tik apie strategiją

strategija luksiai
Nuotr. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas (kairėje) ragino pasiūlyti ir strategijoje nusimatyti penkis svarbiausius prioritetus, priimtinus ne tik lukšiečiams, bet ir liepalotiškiams bei Lepšių kaimo gyventojams.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Savivaldybės Regioninės plėtros skyrius rengia 2018–2024 metų plėtros strategiją ir pradeda susitikimus su bendruomenių atstovais. Pirmasis susitikimas antradienį vyko Lukšiuose, kur bendrus prioritetus bandė iškristalizuoti lukšiečiai, liepalotiškai ir Lepšių kaimo bendruomenės atstovai. Tarp pasiūlymų norom nenorom prasprūdo ir emocijų, nuoskaudų.

Ragino gerai apgalvoti

Siekiama, kad rengiamą strategiją padėtų suformuoti patys gyventojai, tad ir pradėti vizitai po bendruomenes. Iš viso tokių susitikimų turėtų būti 26. Tiesa, kaip Lukšiuose jau susitikimo pradžioje patikino seniūnas Vidas Cikana, jis į šią strategiją žvelgia ne itin rimtai.

„Tai didelės bylos suformavimas. Mes visada turim tikslus, tik kaip padaryti, kad viską įgyvendintume“, – svarstė jis.

Tačiau Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas aiškino – kas bus įdėta ir įrašyta į strategiją, tą ir bus siekiama įgyvendinti. Jis ragino išskirti penkias svarbiausias problemas ir susidėlioti prioritetus.

„Problema turi virsti sprendimu, o sprendimas – priemone“, – sakė susirinkusiems V. Girdauskas, akcentavęs, kad kiekvienas planas svarbus ir reikalingas, jei siekiama jį įgyvendinti, o jei nesiekiama, tai jo ir nereikia.

Jis į susirinkimą atsivežė ir 2003 bei 2011 metų protokolus ragino pasižiūrėti, kokius prioritetus lukšiečiai (plačiąja prasme, nes prie jų priskiriami ir Liepalotai, Lepšiai) buvo nusimatę tuomet. Tiesa, niekas per daug ir neaiškino, kiek realiai jų įgyvendinta. Svarbiausia iškristalizuoti naujus siekius, tačiau ne vienas pasisakė, jog jie turėtų būti gerai apgalvoti. Kaimuose žmonių mažėja ir galbūt, jei anksčiau atrodė, kad labai reikia žaidimų aikštelės, po kelerių metų jos tikrai nereikės.

„Šiandien reikia, o galbūt po dvejų metų nereikės? Jei nežiūrėsim kaip į visumą, nuo to pinigų daugiau nebus“, – kalbėjo verslininkas Juozas Dainelis.

Rima Bendoraitienė įsitikinusi, kad jei nebus užmojai įrašyti į strategiją, jie ir nebus įgyvendinti. Tad kas priklauso, tas priklauso.

Suderintą protokolą – per mėnesį

Liepalotuose gyvenanti Rima Laukaitienė džiaugėsi, kad kaimas atgimsta, atsikelia naujų jaunų šeimų, kuriose auga vaikai. Todėl ji tikino, jog būtina žaidimų aikštelė. Daugelis vardijo neasfaltuotas, blogos būklės gatves, apšvietimo įrengimą jose. Tiesa, seniūnas sakė, jog kai kurios gatvės įrašytos į Trimetę kelių programą, tad lėšos turėtų būti gautos. Kaip prioritetinis dalykas buvo įvardintas ir vandens kokybės gerinimo įrenginių įrengimas. Taip pat siūlyta nusimatyti dviračių tako nuo Liepalotų iki Lukšių nutiesimą. Nors daugelį pasiūlymų žymėjosi ir skyriaus vedėjas V. Girdauskas, ir specialistė Ingrida Maksvytienė, galutinį ir suderintą protokolą lukšiečiai skyriui turi pateikti per mėnesį. Juk Lukšių seniūniją sudaro ne tik miestelis, bet ir kaimiškos vietovės, tad visi turėtų priimti bendrus ir visiems priimtinus sprendimus.

Ne priešai

Atmosfera susitikimo metu užkaito ir emocijų netrūko, kai kalba pasisuko apie kultūrą Lukšiuose. Kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė pabrėžė, kad jai Zyplių dvare gerai, dar pavyksta ir užsidirbti, iš šio uždarbio organizuojami kultūriniai renginiai. Tiek ji, tiek, pasak seniūno, ir visi lukšiečiai yra nepatenkinti, „ko į dvarą buvo įleistas Tarnauskas“ (omeny turimas viename iš dvaro pastatų įkurtas „Kuchmistrų“ restoranas – red. past.), kai „dabar paprasti, daug dvarui atidavę žmonės ten net patekti ne už pinigus negali“. Tačiau tiek V. Girdauskas, tiek tarybos nariai Tautvydas Šukys bei Tomas Skaizgirys aiškino, kad toks buvo projektas, tokios sąlygos ir dabar panašiai bus su nuoma Gelgaudiškio dvare. Tačiau lukšiečių tokie palyginimai neguodė, tad jie nelabai ir klausyti norėjo.

„Galim susimokėti baudą ir naudotis. Tokia sutartis, supraskit, kad tarybos nariai nėra priešai, bet keičiasi sąlygos ir jas reikia įgyvendinti“, – aiškino T. Skaizgirys.

Kultūros namų ateitis neaiški

Bėda ta, kad yra pastrigęs projektas dėl kultūros namų atnaujinimo, nors rajono taryba tam ir pritarė. Tarybos narys T. Šukys ragino apsispręsti, kur lukšiečiai nori vystyti kultūrą: dvare ar kultūros namuose. Pasirodo, jie nori kultūros dvare, nes čia ji kitokio lygio, nori ir kultūros centro salės renovacijos. Jei kultūra liktų tik kultūros namuose, o dvare būtų vykdomas verslas, V. Cikanos nuomone, grėstų susinaikinimas. Bet reikėtų paaiškinti, kad pagal dabar galiojančius aprašus finansuojamos išlaidos, kai yra sukuriama kažkas naujo, o jei paliekama sena – nefinansuojama. V. Cikana ir D. Bukšnienė įsitikinę, kad salė turi būti kaip dabartinė, tik renovuota, nes joje norima „normalių koncertų ir panašių renginių“. Jie nenori jokių siūlomų pertvarkymų, pertvarų ir pan., nesutinka nutraukti dabar kultūros centre vykstančių veiklų. Todėl, kaip bandė paaiškinti V. Girdauskas bei laikinai mero pareigas einantis Juozas Puodžiukaitis bei ministerijoje viešėjęs T. Šukys, jei nebus paisoma aprašų, gali atsitikti taip, kad pinigai išvis nuplauks.

V. Cikana nesuprato ir teiravosi, kodėl, kai valdžios atstovai ar V. Girdauskas net su kai kuriais tarybos nariais važiuoja į ministeriją dėl Lukšių, nesiveža jo.

„Čia ir nepagarba 26 m. dirbančiam seniūnui“, – aiškino jis ir teiravosi, ar tikrai niekas nedraudžia jam vykti kartu.

J. Puodžiukaitis pasiūlė: „Nutarkit konkrečią datą ir kartu nuvykit į Vilnių, nes jau ketvertą metų kalbam apie tą patį projektą ir svarbu, kad visai neprarastume tų pinigų.“

Meras kalbėjo – tegul pats seniūnas tiesiogiai išgirsta ministerijos paaiškinimus, gal taip apsispręs, ką daryti. Net automobilį žadėjo duoti. Betgi seniūnas sakė galvos dėl to į sieną nedaužantis – „neina įgyvendinti planų, tai neina“. Jam pritarė D. Bukšnienė sakydama, kad kaip tik lukšiečiai tvirtai žino, ko nori, ir ministerijos siūlymai jiems nepriimtini. Lai patys ministerijos atstovai į Lukšius atvažiuoja ir pamato realią situaciją.

Vienas iš variantų – visiškai atsisakyti pastato sutvarkymo ir bandyti lėšas pritraukti aplinkai. Būtent prie šio varianto ir pasilikta. Nesuprasi, juokais ar rimtai V. Cikana prasitarė, kad pardavęs nekilnojamo turto „iš savų“ tą salę susitvarkys, bet aklai ministerijai nepaklus.

„Pilotiniai projektai teskraido Vilniuje“, – sakė jis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.