Prokurorai teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje apie M. Basčio ryšius su valstybinių Rusijos kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais „nėra informacijos, kuri patvirtintų, kad Seimo nario M. Basčio veiksmuose galėjo būti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje, ar kitų nusikalstamų veikų požymių“.

 

„M. Bastys prašyme prieš jį pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių jo veiksmus kaip turinčius nurodyto nusikaltimo požymių. Todėl M. Basčio (...) prašymą vertinti kaip pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nėra pagrindo“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Balandžio 25 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą Baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimas iki septynių metų.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų, jog parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui, Seimas specialiai sudarytai komisijai pavedė atlikti tyrimą ir iki šių metų gegužės 15 d. parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui.

Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis respublikinei žiniasklaidai sakė, kad valstiečiai vieningai balsuos, kad Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys per apkaltą prarastų mandatą.

M.Bastys visus kaltinimus neigia ir pabrėžia Seimo nario priesaikos nesulaužęs.

„Draugo“ inf.