Gintarė MARTINAITIENĖ

Neseniai Griškabūdžio miestelio erdves papuošė 11 suoliukų, atsirado šiukšliadėžių. Tačiau kol viena miestelio pusė gražėja, kita nei seniūnijai, nei bendruomenei neduoda ramybės. Apleisti, griūvantys, grėsmę keliantys pastatai priklauso privatiems asmenims, teritorijos neprižiūrimos, nešienaujamos. Nors ir pavyko surasti savininkus, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio situacija optimistiška...

Pastatė suoliukų
Griškabūdžio bendruomenės centras, vadovaujamas Agnės Paškauskienės, įgyvendino daugiau nei 5 tūkst. eurų vertės Žemės ūkio ministerijos finansuojamą projektą ir prieš Motinos dieną miestelio centrą papuošė 11 suoliukų, atsirado tiek pat lauko šiukšliadėžių. A. Paškauskienė kalbėjo, kad viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas miestelio gyventojų poreikiams, reikalingas ne tik gyventojams, bet ir miestelio svečiams. Tad, pasitarus su architektais, buvo parinktos erdvės ir, atsižvelgus į rekomendacijas, sustatyti suoleliai, kurių centre labai trūko, nes žmonėms nebūdavo kur prisėsti renginių metu, o trūkstant šiukšliadėžių centre būdavo mėtomos šiukšlės. Žinoma, tiek seniūnas Saulius Naumavičius, tiek pati bendruomenės centro pirmininkė skaičiuoja, kad suolelių dar trūktų ir kitose miestelio vietose, tačiau tai ateities planuose.

„Reikia sutvarkyti ir kitą pusę, kur taip pat teritorija visuomenės poreikiams, bet čia pirmiausiai laukiam, kol bus įgyvendinamas projektas miestelių centrams per regioninę plėtrą. Tada atsirastų šaligatviai, norim praplėsti ir aikštelę, kur renginiai vyksta, nes mes netelpam ten ir išaugom iš to rūbo. Galvojam, kad per kitus metus jau pavyks“, – ateities planais dalijosi seniūnas.

Be to, kitais metais turėtų būti tiesiamos ir nuotekų trasos, tad pirmiausiai bus planuojama tiesti jas, o paskui šaligatvius, kad nereikėtų statyti vežimo prieš arklį ir ardyti to, kas padaryta.

Rado vieną, ieško kito
Tačiau, be ateities planų, yra ir bėdų.

„Tikrai nepuošia seni namai. Vien centre yra trys, visiškai neprižiūrimi. Špitolė priklauso parapijai, tai su ja lengviausiai išsisprendžia. Baigiam gauti leidimus, reikia tik talkos ir griausim“, – kalbėjo S. Naumavičius.

Kitoje centro pusėje vienas pastatas užkonservuotas, tik teritorija nešienaujama. Tačiau, kaip sakė seniūnas, su savivaldybės administracija dėl to buvo kalbėta ir apleistoms teritorijoms bus taikomi maksimalūs žemės mokesčiai. Tikimasi, galbūt bent taip pavyks atkreipti savininkų dėmesį.

Kito pastato savininkę A. Paškauskienei pavyko rasti per socialinį tinklą „Facebook“. Naudos ne per daugiausiai, nes moteris patikino, kad pastatas parduotas ar perduotas kitam asmeniui, tad dabar seniūnas bando atsekti naująjį savininką iš Lukšių ir įpareigoti sutvarkyti, užsandarinti begriūvantį, apsilaupiusį medinį pastatą.

Užkalė, bet nuardė
Kito pastato savininkė Birutė Pukinė gyvena Olandijoje. Su ja seniūnui pavyko susitarti, kad iki gegužės 26 d. pastatas, esantis Sodybų g. 2, bus užkonservuotas. Moteris darbų ėmėsi – buvo atvažiavę darbininkai, užkalė pirmo aukšto langus, tačiau iš po nakties visas darbas nuėjo perniek, nes kažkas nulupo visas plokštes ir sudėjo į krūvą. A. Paškauskienė ir S. Naumavičius prisimena manę, kad galbūt kažkas pavogė, svarsto, gal taip kerštaujama, tačiau tai tik spėlionės. Jie neatmeta galimybės, kad tai jau ne „piemenų“ darbas, nes pasidarbuota gana meistriškai, plokštės nesulaužytos, varžtai tvarkingai išsukinėti. Beje, atsirado verslininkas, norintis tą pastatą įsigyti, tačiau savininkė kainos nenuleidžia, o galimas pirkėjas prašomos sumos nemoka.

„Atvažiuoja tie žmonės užkalti antro aukšto langus, o žiūri, kad nulupta pirmo. Nesuprato jie, kokie čia žmonės gyvena, kad taip vyksta. Juk prie kitų užkonservuotų pastatų niekas nagų nekišo“, – kalbėjo seniūnas.

Tad dabar savininkė parašiusi pareiškimą policijai ir akivaizdu, kad iki sutarto laiko pastato užkonservuoti nepavyks. Tačiau seniūnas viliasi, kad po tyrimų bei aiškinimųsi visgi pavyks sutvarkyti, nes tas pats pastatas neseniai ir degė, čia nuolat landžioja jaunimas. Ant vieno įėjimo anksčiau net grotos užkaltos buvo, bet ir jas kažkas išlupo.

„O kas bus, jei kokia nelaimė? Ne tik apie vaizdą kalbame. Žiūrėkit, šio pastato jau ir stogas koks – skarda atsilaupius, tai po geresnio vėjo gūsio kai kris kam ant galvos...“ – apžiūrėdamas pastatus, vadinamus tiesiog landynėmis, kalbėjo seniūnas.
Dabar, kaip patikino pašnekovai, siekiama sutvarkyti miestelio centrą, o paskui trauks ir į pakraščius, užsiims ir su kitų apleistų pastatų savininkais.

Surašyti aktai
Tačiau seniūnija, savivaldybės administracija nesėdėjo sudėjusi rankų. Prieš mėnesį buvo surašyti ir tų dviejų Sodybų g. esančių pastatų apžiūros aktai, kuriuose nurodyti pastatų defektai, rekomenduojami darbai defektams pašalinti. Abiejų pastatų būklė, kaip konstatavo specialistai, nepatenkinama, langų nėra, sutrūniję rėmai, į pastatų vidų patenka vanduo. Todėl rekomenduojama medinį pastatą perdažyti, o mūrinio atlikti paprastą remontą, pakeisti stogo dangas, atlikti kitus darbus, kad nekeltų grėsmės praeiviams.

„O ką mes galim padaryti? Be to, teritorija ir kultūros paveldui priklauso. Prieš šventes net ne savas teritorijas paprašę darbininkų šienaujame, nes gėda prieš žmones. Paskui sako, kad nieko tas seniūnas nedaro. Matyt, ne be reikalo pyksta“, – juokavo S. Naumavičius.

Tačiau tokių pastatų pilna kone visose seniūnijose. Nuolat apie tai kalba ir Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius. Ten Kranto gatvėje stovinti pirtis seniai tapusi pastatu vaiduokliu, jaunimas pamėgęs ir griūvančius hidroelektrinės griuvėsius, kur iki nelaimės vienas žingsnis. Apie šiukšlių kalnus tokiuose pastatuose jau neverta ir kalbėti. Į savininkus kreiptasi ne kartą, tačiau, be pažadų tvarkytis, realios naudos nėra.

Ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Aurimas Staugaitis informavo, kad praėjusiais metais, pagal iš seniūnijų surinktus duomenis, bešeimininkių pastatų rajone buvo 161, tačiau skaičių didina tai, kad tarp jų ir likę fermų pamatai, griuvėsiai. Šiais metais informacija renkama iš naujo ir seniūnų prašyta registruoti tik pastatus. Apskritai, kaip svarsto A. Staugaitis, tai didžiulis darbas, nelabai duodantis realios naudos. Pavyzdžiui, jei viešai paskelbus informaciją per metus neatsiranda savininkas, teismo keliu bešeimininkis turtas galėtų pereiti savivaldybės žinion, kuri su turtu galėtų tvarkytis savo nuožiūra. Tačiau tai ilgas ir gana sudėtingas kelias. Kalbėdamas apie apleistus pastatus A. Staugaitis minėjo, kad tarybos patvirtintu didesniu tarifu apmokestinti galima gana nedaug pastatų, nes pagal įstatymą numatytas aiškus reglamentavimas. Pavyzdžiui, dažniausiai tarp apleistų rajone figūruoja gyvenamieji namai, fermos, kuriems maksimalus tarifas negali būti taikomas.