Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir renovavimo projektai Šakių rajone, prasidėję dar 2012-ųjų metų pavasarį, buvo baigti įgyvendinti prieš dvejus metus, 2015-ųjų pabaigoje. Deja, iki šiol savivaldybėje netrūksta problemų dėl vangaus gyventojų prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų.

 

Pagal pasirašytas sutartis buvo įsipareigota per pirmuosius metus prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti bent iki 90 proc. rajone esančių būstų. 2015 metų pabaigoje prie nuotekų tinklų buvo prisijungę 68 proc. visų vartotojų, o per pastaruosius dvejus metus šis skaičius pakilo tik iki 76 procentų. Tad darbo šakiečiai turi tikrai nemažai. Suaktyvinti rajono gyventojus bandoma įvairiomis priemonėmis. Uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“ talkina ir rajono aplinkosaugininkai, ir seniūnijų seniūnai.

Rajono gyvenvietėse buvo paklota daugiau kaip 92 km nuotekų trasų ir sudarytos sąlygos prie centralizuotų tinklų prisijungti 2 tūkst. 746 vartotojams. „Šiuo metu mūsų rajone dar vis prie centralizuotų tinklų dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių yra neprisijungę 470 rajono gyventojų – daugiausia Kriūkų, Plokščių, Kidulių, Griškabūdžio, Lekėčių bei Gelgaudiškio seniūnijose. Problema ir ta, kad, įsigaliojus naujajai tvarkai, tapti „Šakių vandenų“ klientais privalo ir mieste esančių kolektyvinių sodų šeimininkai“, – esamą situaciją komentavo bendrovės „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas.

Pasak savivaldybės įmonės „Šakių vandenys“ direktoriaus K. Vilkausko, kol kas žmonėms dar trūksta sąmoningumo ir atsakingumo. Jiems rūpi ne kaip saugoti aplinką, kuo mažiau ją teršti, bet pirmiausia tai, kad prisijungus prie centralizuotų tinklų dvigubai pabrangs paslaugos. Kita priežastis, kodėl žmonės delsia imtis darbo, – dar ne visur sudarytos tinkamos sąlygos prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.

„Dažniausiai girdimas pasiteisinimas – nėra pinigų. Pagal nustatytą tvarką konkretaus namo ar buto prijungimo prie nuotekų tinklų išlaidos jau tenka pačiam gyventojui. Žinoma, dėl sklypo struktūros ar dydžio, jei tenka nutiesti 20 ar 40 metrų trasą iki namo, tai gali gana brangiai kainuoti“, – sakė K. Vilkauskas. Rajono savivaldybės administracija ir „Šakių vandenų“ atstovai ne kartą svarstė klausimą, kaip būtų galima pagelbėti socialiai remtinoms šeimoms, nepasiturintiems senyvo amžiaus žmonėms, neišgalintiems savo lėšomis prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Deja, iki šiol papildomų lėšų nerasta ir esminių sprendimų, palankių vartotojams, nepriimta. „Apskritai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus šiandien yra gana sudėtinga. Rajone mažėjant gimstamumui, didėjant migracijos srautams ankstesni mūsų projektiniai apskaičiavimai ir įsipareigojimai dėl vartotojų skaičiaus gerokai prasilenkia su šiandienine realia situacija. Dabar daugelyje kaimo vietovių jau telikę tušti ne tik butai, bet ir gyvenamieji namai“, – apie neigiamus demografinius pokyčius, apsunkinančius įsipareigojimų įgyvendinimą, kalba bendrovės vadovas K. Vilkauskas.

Rajone problemų nekyla su tais gyventojais, kurie iki šio projekto įgyvendinimo turėjo įsirengę tvarkingus individualius valymo įrenginius, tad ir toliau gali juos eksploatuoti. Jeigu iki šiol žmogus buitines atliekas šalino į išgriebimo duobes, o dabar prie jo namo jau yra privesta centralizuota nuotekų surinkimo trasa, gyventojas privalo jungtis prie naujų tinklų. „Geranoriški rajono gyventojai jau seniai susitvarkė visus buitinių nuotekų šalinimo klausimus, tačiau mūsų raginimų negirdi problemiški ar socialinės rizikos grupei priklausantys gyventojai. Džiaugiamės, kad mums į pagalbą visada ateina Šakių rajono aplinkosaugininkai“, – sakė K. Vilkauskas.  

Patikrinimų metu agentūros pareigūnai tam tikras sankcijas taiko aplinkos teršėjams, o savivaldybės įmonės darbuotojai kontroliuoja nuotekų tinklų įrengimo klausimus. „Atlikdami patikrinimus randame, kad gyventojai, anksčiau įspėti už aplinkos teršimą, jau yra prisijungę prie centralizuotų tinklų, tačiau tai padarę savavališkai, neturėdami išduotų techninių sąlygų ir nepranešę apie tai savivaldybės įmonei“, – sakė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros vedėjas Kęstutis Lopeta. Savavališkas prisijungimas prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų arba buitinių nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų, o pareigūnams – baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Daugumai gyventojų susitvarkyti buitinių nuotekų šalinimą ir neteršti gamtos efektyviausiai padeda būtent piniginės baudos.

Šakiečiai puikiai supranta, kad vykdyti įsipareigojimus ir spręsti su aplinkos tausojimu susijusias problemas, spartinti likusių gyventojų būstų pajungimą prie nuotekų tinklų būtina kuo sparčiau.

Šiuo metu Europos Komisija dėl netinkamo direktyvos dėl miestų nuotekų valymo įgyvendinimo prieš Lietuvą jau yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Ji pradėta dėl to, kad aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų, per didelis nuotekų kiekis tvarkomas individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. Europos Komisijos nuomone, šiose aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotai ir tik 2 proc. nuotekų gali būti tvarkoma individualiai, o jų sutvarkymo efektyvumas turi būti toks pat, koks taikomas tų aglomeracijų (miestų) nuotekų valymo įrenginiams. Be to, Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki ES nustatytų reikalavimų.

Šių metų birželio mėnesį Aplinkos ministerijos specialistai buvo susitikę su Europos Komisijos atstovais ir jiems pristatė veiksmų planą, kaip bus sprendžiamos Lietuvoje susidariusios problemos. Numatyti tam tikri pokyčiai ir griežtesni reikalavimai. Teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių nuo jų nutiesimo per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.

Individuliai tvarkyti nuotekas aglomeracijų teritorijose bus galima tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, kai tiesti centralizuotus tinklus savivaldybei neapsimoka finansiškai. Tai gyventojui daryti bus leidžiama naudojant tik tokį patį efektyvumą, koks taikomas tų aglomeracijų (miestų) nuotekų valymo įrenginiams, pasiekiančius įrenginius, pvz. sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Planuojama, kad naujai įrengiami individualūs nuotekų valymo įrenginiai iš nuotekų taip pat turės šalinti azoto ir fosforo junginius, kurie kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai.

Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos keliamų reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą. Tuomet Lietuvai grėstų didžiulės finansinės sankcijos.