Prieš porą savaičių iš degančio namo Mikytų kaime (Lekėčių sen.) savo dvimetę sesutę Elzę išgelbėjęs Arminas Ivkovas praėjusį ketvirtadienį, rugpjūčio 3-ąją, sulaukė būrio svečių ir žurnalistų. Tądien Arminas šventė savo dvyliktąjį gimtadienį, tad už drąsų ir didvyrišką poelgį jis sulaukė ugniagesių bei rajono valdžios atstovų dovanų ir dėmesio.

Gelbėti šoko negalvodamas

Mama Jovilė ir dabar vis dar pagalvoja, kad tai tik slogus liepos 21 d. sapnas, ir veja šalin mintis, kas būtų, jei dvylikametis sūnus nebūtų žaibiškai šokęs gelbėti degančio namo viduje miegojusios sesutės.

„Siaubinga. Iš pradžių pamaniau, kad vaikai taip pokštauja. Nesuvokiau, kad taip gali būti, o paskui šokau stabdyti mašinų, kad greičiau grįžčiau“, – išgyvenimais dalijosi Jovilė.

Pačių tėvų tądien namuose nebuvo, nes buvo išvykę į Kauną. Pilnametis sūnus uždarbiavo pas kaimyną, o namuose buvo likę tik Arminas ir birželio 28 d. savo antrąjį gimtadienį atšventusi šeimos pagrandukė Elzė. Ji tuo metu, kai kilo gaisras, miegojo pietų miego.

„Buvau lauke. Išgirdau priešgaisrinės signalizatorių ir pamačiau pro virtuvės langą besiveržiančius dūmus. Net negalvojau. Ji mano sesė. Turiu gelbėti. Tai mano pareiga“, – tikina į jau uždūmintas patalpas išdrįsęs šokti Arminas.

Dabar jis gailisi vieno – kad pamiršo pagriebti ir vos pradėjusį vaikščioti namuose likusį kačiuką.

Glėbyje laikydamas mažylę Arminas pradėjo šauktis kaimynų pagalbos ir pats surinko Bendrojo pagalbos centro telefono numerį 112. Tiesa, truputį vėliau į namus parbėgęs vyresnysis brolis nežinodamas, kad mažoji išgelbėta, puolė daužyti namo langų, nes pamanė, kad ne tik Elzė, bet ir Arminas yra name. Laimei, jo nuogąstavimai nepasitvirtino. Pats Arminas po įvykio sako susimąstantis, jog užaugęs norėtų būti ugniagesys gelbėtojas, nors supranta, kad tai nelengvas darbas.

„Reikia ne tik gesinti, bet ir protauti. Ugnis gražus, bet labai pavojingas dalykas“, – tikina ne pagal amžių brandžiai mintis dėstantis būsimas šeštokas.

Jam pagyrų negaili ir Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Rekešius. Pasak specialisto, kartais tokiose situacijose sutrinka net suaugę.

„Arminas viską atliko ir laiku, ir labai gerai. Sesutė šiandien gyva tik dėl kryptingų ir ryžtingų jo veiksmų“, – sako V. Rekešius.

Likimo valiai neliks

Nors šeimyna liko kaip stovi, jau nelaimės vakarą sulaukė pagalbos. Netoliese gyvenantis žmogus turi vagonėlį, į kurį laikinai ir įleido šeimyną. Nors čia nėra nei elektros, nei vandens, šeima džiaugiasi turinti laikiną pastogę. Jie yra eilėje gauti ir socialinį būstą, tad ši problema, nutikus nelaimei, bus sprendžiama greičiau. Jau ieškoma nuolatinio būsto ir tikimasi šį klausimą išspręsti artimiausiu metu.

„Tikrai nebus palikti likimo valiai“, – garantuoja Lekėčių seniūnas.

Tiesa, sudegęs namas nebuvo šeimos nuosavybė – jame jie gyveno taip pat laikinai, o namas priklauso užsienyje gyvenančiam žmogui.

Tiek Jovilė, tiek Arminas džiaugiasi, kad name seniūnijos rūpesčiu ugniagesiai buvo sumontavę dūmų detektorius. Jie pirmieji pranešė apie gaisrą. Dabar, kaip juokauja mama, namuose jų įsirengs kelis. Tai galės nesunkiai padaryti – dūmų detektorių šeimai padovanojo seniūnas Ričardas Krikštolaitis, UAB „Rimsigna“ detektorius įteikė Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas V. Rekešius bei inspektorius Rolandas Pavalkis.

Sulaukė dėmesio

Pats Arminas nelaiko savęs didvyriu, tačiau būtent didvyriu jį vadino atvykę gimtadienio proga sveikinti svečiai. Vicemeras Bernardinas Petras Vainius už drąsą bei pasiaukojimą, atkaklumą ir narsą gelbėjant mažąją sesutę įteikė mero Edgaro Pilypaičio padėkos raštą.

Iš ugniagesių bei mero pavaduotojo B. P. Vainiaus, administracijos direktoriaus pavaduotojos Ilonos Šeflerienės ir Lekėčių seniūno R. Krikštolaičio gautos dovanos netilpo dvylikamečio rankose, o po sveikinimų visi mielai pozavo bendrai nuotraukai. Dovanoms abejinga neliko ir lyg gyvsidabris tarp gausaus būrio svečių besisukinėjanti Elzė. Ji apžiūrėjo brolio gautą kuprinę bei dovanų čekį, kamuolius, stalo žaidimą, tortą, kitas dovanas. Spėjo patyrinėti ir atvykusių žurnalistų mikrofonus, fotoaparatus. Mama sako nesitikėjusi tokio dėmesio bei būrio žurnalistų, bet pritaria, kad tokius pavyzdžius reikia viešinti, galbūt kam nors tai bus paskata ir pamoka, kaip reikia elgtis ištikus nelaimei.

„Elzė galės švęsti du gimtadienius. Be galo dėkinga sūnui, kad ją išgelbėjo“, – prie krūtinės glausdama mažąją dukrą sako Jovilė.

Ji tikina nuolat vaikams aiškinanti, kad tokiose situacijose svarbiausia reaguoti žaibiškai ir pulti gelbėti artimųjų, o ne materialaus turto. Įtariama, dėl netvarkingos elektros instaliacijos kilusio gaisro metu sudegė ne tik namas, bet ir visas šeimos turtas, dokumentai, vaikų kompiuteriai ir pan. Tačiau svarbiausias turtas – vaikai – liko sveiki.