Nuotr. Nors šiais metais rajone nebuvo švenčiama socialinių darbuotojų diena, Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė pasidalijo mintimis apie socialinį darbą bei socialinio darbuotojo svarbą.

Rugsėjo 27-oji yra Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šie metai ypatingi – socialinio darbuotojo profesijai 25-eri. Tiesa, rajone šiais metais nuspręsta neorganizuoti renginio, kurio metu būdavo dėkojama šioje srityje dirbantiems, tad kalbamės su Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūte, kaipgi bėgant metams keitėsi socialinis darbas, jo svarba, reikšmė.

Anksčiau, ko gero, dažnas, išgirdęs socialinio darbo ar socialinio darbuotojo sąvokas, net nežinodavo, kam ir kiek tai reikalinga, o dabar be šių darbuotojų neįsivaizduojamas dažnos seniūnijos, šeimos gyvenimas.

„Jei medicina gydo kūno ir jo funkcionavimo ligas, socialinis darbas – asmenų, mažų ir didelių grupių socialinius negalavimus“, – apie socialinį darbą mąsto L. Pocevičiūtė.

Pasak vedėjos, Lietuvoje socialiniai darbuotojai kol kas veikia vien tik spręsdami aštriausias socialines problemas, ko neretai dėl tragiškai pasibaigiančių įvykių kaltinami būtent jie, nesigilinant, kad dažnai trūksta politinės valios, tinkamų teisės aktų ir sprendimų.

Socialinio darbo kryptis, kaip svarsto vedėja, šiandieninėje visuomenėje linksta ne tik į siauros atskirties grupių asmenis, bet į visas krizės ar problemos akivaizdoje atsidūrusias šeimas. Socialinis darbuotojas tampa tuo žmogumi, kuris dažnai turi spręsti toli gražu ne tik siauras socialines problemas.

Žinoma, kyla ir tam tikrų grėsmių, kartais vykstant į šeimas prašoma policijos pareigūnų pagalbos, socialiniai darbuotojai turi būti apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų ar net skiepytis nuo užkrečiamų ligų... Ir šį sudėtingą darbą žmonės dirba faktiškai už minimalų darbo užmokestį.

„Viena iš prioritetinių krypčių – socialinio darbo bei socialinių paslaugų teikimo kokybė atliepiant specifinius bendruomenės poreikius, kuriuos naujai padiktuoja laikmetis. Institucijų, seniūnijų pertvarkų fone turime užtikrinti socialinių darbuotojų prieinamumą ir pasiekiamumą atokiausiai gyvenantiems rajono gyventojams, negali būti mažinamos darbo vietos“, – įsitikinusi L. Pocevičiūtė.

Ypatingą vietą, pasak jos, užima ir toliau turės užimti įvairių prevencinių programų poreikis ir įvairovė. Emigracijos ir imigracijos procesai padiktuos naujas socialinio darbo formas, reikalaus naujų kompetencijų. Socialinės paramos skyriaus vedėjos nuomone, socialinio darbuotojo, kaip profesionalaus bendruomenės lyderio, vaidmuo augs ir didės.

Lyginant socialinio darbo veiklą su jo pradžia 1990–2000 m. mūsų rajone, kaip pastebi Socialinės apsaugos skyriaus vedėja, didėja socialinių paslaugų specializacija: įsteigtas Šakių socialinių paslaugų centras, trys dienos užimtumo centrai neįgaliesiems, į namus teikiamos ne tik pagalbos namuose paslaugos, bet ir socialinė globa kartu su medicinine pagalba. Daug dėmesio skiriama darbui su socialinės rizikos šeimomis, rajone veikia įvairi vaikų globos ir priežiūros sistema: šeši vaikų dienos centrai, Šakių vaikų globos namai, buvo keturios, dabar veikia trys šeimynos, 71 globėjų šeimoje auga 86 globotiniai. Vedėja džiaugiasi, kad pernai Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai pažymėjo, jog Šakių rajonas –viena iš kaimiškųjų savivaldybių, socialinių paslaugų teikime daugiausiai bendradarbiaujanti su nevyriausybiniu sektoriumi, abejingas šiai sričiai rajone nelieka ir privatus sektorius, tad L. Pocevičiūtė tikisi – dirbant ranka rankon bendrų tikslų bus siekiama ir toliau.

„Belieka palinkėti kolegoms nesustoti, kelti savo kvalifikaciją, sąmoningumo lygį tam, kad geriau suprastume aplinkinių ir savo poreikius bei planuotume atitinkamas veiklas“, – Socialinių darbuotojų dienos proga linkėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Paklausta, kodėl šiais, jubiliejiniais, metais nuspręsta nerengti šventės, kuri būdavo tradicinė, L. Pocevičiūtė buvo nekalbi. Ji patikino, kad trūksta lėšų.

„Taip, šiuo klausimu buvo kalbėta ir su savivaldybės administracija“, –  sakė vedėja.