Numatyta rajono seniūnijų pertvarka neleidžia lengviau atsikvėpti. Nors opozicinė Zanavykų frakcija dar prieš priimant sprendimus pirmiausiai siūlė išsiaiškinti ekonominius pertvarkos niuansus, tačiau valdančioji dauguma pasuko kitu keliu – liepos 28 d. buvo priimtas sprendimas rajone kurti biudžetines įstaigas. Tam priešinasi gyventojai, nepritaria opozicija. Rugsėjo 29 d., atsižvelgiant į Zanavykų frakcijos siūlymą pakeisti priimtą sprendimą, buvo priimtas protokolinis nutarimas, bet ne sprendimo pakeitimas.

Kaip tikino tarybos bei Zanavykų frakcijos narys Laurynas Suodaitis, akivaizdu, kad rajone šis klausimas kelia rezonansą, tad negalima užsimerkti ir tiesiog įgyvendinti reformą. Zanavykų frakcija, vadovaujama seniūnės Rimos Rauktienės, tarybai teikė sprendimo projektą, kuriame buvo siūloma pakeisti liepos 28 d. sprendimą dėl pritarimo steigti biudžetines įstaigas – seniūnijas ir pritarti seniūnijų – administracijos filialų ir (arba) seniūnijų – biudžetinių įstaigų steigimui rajono savivaldybėje. Frakcija siūlė įpareigoti seniūnijų pertvarkos darbo grupę atlikti palyginamąjį įvertinimą tarp dviejų galimų seniūnijos veiklos formų (seniūnijų – administracijos filialų ir seniūnijų – biudžetinių įstaigų) bei išvadą pateikti rajono savivaldybės tarybai.

Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis teiravosi, o kiek tų filialų siūloma daryti.

„Jei siūloma daryti 14 filialų, tai galiu pasakyti, kad turės būti atleistos visos 14 seniūnijų buhalterės, yra patvirtinta 11 buhalterių etatų, tai per metus sudaro 102 tūkst. 781 eurą su „Sodra“. Tokiu atveju būtų pilnai centralizuota buhalterija, bet mažiausiai du žmonės turėtų atsirasti savivaldybės administracijoje. Tai iš tų 102 tūkst. dar reiktų nukabinti ir pučiasi mūsų administracinis aparatas, kas irgi visiems nepatinka“, – kalbėjo rajono vadovas.

Jis teiravosi, jei siūloma ne 14, tai kiek konkrečiau. Irena Haase irgi klausė, ar kolegos siūlo mišrią sistemą, ar tik filialus, ar tik biudžetines. Zanavykų frakcijos narys Arūnas Tarnauskas aiškino, kad savo siūlymu frakcija tiesiog sufleruoja tarybai, kad atlikus skaičiavimus, pažiūrėjus, kas apsimoka labiau, pati taryba spręstų, kuriuo keliu eiti. Išanalizavus, pasak jo, priimti sprendimai tiek prieš žmones, tiek prieš save pačius atrodytų teisingiau, padoriau, solidžiau. Mindaugas Tarnauskas kalbėjo, kad seniūnijų pertvarkos situacijoje neturi būti nei laimėjusių, nei pralaimėjusių, nes svarbiausias yra žmogus. Panašius motyvus dėstė ir R. Rauktienė, tikinusi, kad jie ne prieš reformas, bet prieš skubotus, neapskaičiuotus ir nepagrįstus sprendimus, nes „tik viską gerai išanalizavus, finansiškai pagrindus, atsižvelgus į bendruomenės interesus ir būnant visiškai tikriems, kad pasirinktas būdas bus pats tinkamiausias“, galima imtis reformos.

Kadangi valdančioji dauguma nesutiko keisti siūlomo sprendimo, buvo nubalsuota už tai, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas. Tai opozicijai nepatiko – jie akcentavo, kad protokolinis nutarimas prieš liepos 28 d. priimtą sprendimą yra niekinis. Meras aiškino, kad vidinėje struktūroje tai nėra niekinis dokumentas. Pasak jo, darbo grupė dabar turės dirbti toliau, nors priimtas sprendimas ir lieka galioti. Be to, jis ne kartą akcentavo tai, kad viskas dar eigoje, taryba šiuo klausimu galutinio žodžio netarė, neaišku, ar sprendimo projektas bus parengtas ir artimiausiam tarybos posėdžiui.

Patvirtinus visus darbotvarkės klausimus į tribūną pasisakyti šiuo klausimu stojo frakcijos seniūnė R. Rauktienė, darkart priminusi, kad nepritaria tokiam reikalų sprendimo būdui, kokį taiko valdantieji, bei kaip jie imasi pertvarkyti seniūnijas. Visgi ji pasidžiaugė, kad į jų prašymą buvo atsižvelgta nors iš dalies ir bent jau priimtas protokolinis nutarimas.

„Visiems rajono gyventojams atsakingai pareiškiame, kad visą atsakomybę už seniūnijų reformą rajone turi prisiimti tik valdančioji dauguma, kiekvienas jos narys atskirai bei rajono savivaldybės meras E. Pilypaitis“, – pasisakymo pabaigoje akcentavo frakcijos seniūnė.