baneris leidinys

siesartis potvynis
Nuotr. Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai Vilhelm Haase (kairėje) ir Rimantas Vaičiūnas bei vyriausioji specialistė mobilizacijai ir civilinei saugai Aušra Bajerčiūtė pripažįsta, kad dėl didelio iškritusių kritulių kiekio vandens telkiniuose ir laukuose situacija sunki, jie teigia, kad kol kas jokių veiksmų nebus imtasi, belieka laukti, kol vanduo nuslūgs.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Beveik du mėnesius nesiliaujantis lietus daugeliui žemdirbių ne tik neleido pabaigti javapjūtės, bet liko nenukastų bulvių, laukuose tebestovi balose skęstančios daržovės, vandens pilni melioracijos grioviai. Su gamta nepasiderėsi, tačiau melioracijos problemos šiemet atsivėrė visu „gražumu“.

Išėjo iš krantų

Praėjusį penktadienį rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai Vilhelm Haase ir Rimantas Vaičiūnas bei vyriausioji specialistė mobilizacijai ir civilinei saugai Aušra Bajerčiūtė apžiūrėjo hidrotechninius statinius, vertino, ar užtvankos atlaiko perteklinį vandenį, apvažiavo Siesarties upės aplietas ūkininkų žemes.

Pasak V. Haase, itin prastos būklės yra Bridupio užtvanka, o štai aplankytame Voverių tvenkinyje vanduo pakilęs apie 70 cm, todėl, anot jo, reikia stebėti užtvankas, vandens lygį tvenkiniuose, kad neįvyktų avarijų.

„Pilni melioracijos grioviai vandens, todėl drenažas nustoja veikti. Kol kas mes jokių veiksmų nesiimame, reikia laukti, kol vanduo Siesartyje nuslūgs. Mes situaciją kas dieną stebime“, – sakė V. Haase ir pridūrė, kad panaši situacija buvo 2010 m. pavasarį, jo žodžiais, Siesartis patvindavo dažnai, bet kad taip gausiai ir kad ilgai vanduo laikytųsi – specialistas nepamena.

A. Bajerčiūtė patikino, kad artimiausiu metu surengtame rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje jie dar kartą kels klausimą dėl Bridupio užtvankos būklės.

Ypač ištvinusi Siesartis Giedručių kaime, čia tiltas per kelią, vedantį į Papartynų kaimą, taip pat yra rajono melioratorių žinioje. Pagal numatytą projektą „Šakių rajono savivaldybės Giedručių, Šakių, Girėnų ir Lukšių kadastrinėse vietovėse esančių melioracijos statinių rekonstrukcija“ Siesartis šioje vietoje taip pat turi būti valoma, tačiau, pasak V. Haase, darbai kol kas yra sustabdyti dėl tokių gamtinių sąlygų. Apsilankius penktadienį, čia abipus Siesarties buvo apsemti kviečių bei rapsų laukai.
„Labiausiai apsemti žieminiai rapsai. Čia praktiškai kasmet taip nutinka, bet taip smarkiai upė išėjo iš krantų pirmą kartą. Greičiausiai ateityje reiktų šioje vietoje sėti vasarines kultūras. Dar noriu pasakyti tokį pastebėjimą: čia yra ištiesinta Siesarties vaga, manau, kad tai nedavė jokio rezultato, vanduo vis tiek telkšo toje senvagėje, laukai čia nuolat būna užmirkę“, – pasakojo ūkininkas Rimantas Sinkevičius. Ūkininkas Romaldas Drevininkaitis, kurio laukai taip pat šalia Siesarties, pritarė, kad tokio potvynio rudenį niekad nėra buvę, pasak jo, kviečiai jau žuvę, o tolėliau laukuose dar likęs nenuimtas morkų derlius.

„Šiemet galvojom tvarkyti melioracijos įrenginius, bet kai taip visą vasarą šlapia, kasti nėjo, tai dabar viskas nugers“, – svarstė ūkininkas.

Išsiliejęs vanduo iš Siesarties taip pat apsėmęs teritorijas Lukšiuose, Girėnuose. Patvinusios ir kitos rajono upės – Jotija, Nova bei Nemunas.

Mažai skiria lėšų

Jau daugiau nei dešimt metų praėjo, kai melioracijos sistema buvo padalyta: smulkios po žeme įrengtos melioracijos sistemos atiteko žemės savininkams, o už stambesnes – vandens rinktuvus, griovius, pylimus – liko atsakinga valstybė. Tačiau valstybė jais menkai tesirūpina: šiems tinklams prižiūrėti, renovuoti kasmet skiriama keliskart mažiau lėšų nei reikėtų yrantiems melioracijos tinklams atnaujinti. Patikėjimo teise šią žemę ir įrenginius valdo savivaldybės. Nuo 12 cm diametro vandens rinktuvai ir pagrindiniai melioracijos grioviai yra savivaldybės žinioje, turi būti jos prižiūrimi.

Pasak V. Haase, rajone melioracijos griovių, kuriuos jie turi prižiūrėti, yra 1 tūkst. 240 km. Šiemet iš valstybės biudžeto melioracijai rajone skirta 288 tūkst. eurų (ir tai tik melioracijos įrenginių priežiūrai). V. Haase įsitikinęs, kad su tiek lėšų galima labai mažai padaryti, reikėtų du, tris kartus daugiau, todėl jie rengia melioracijos sistemų tvarkymo projektus ir pritraukia europines lėšas. Pasak pašnekovo, kasmet lėšos melioracijai yra mažinamos.

„Melioracijos sistemos susidėvėjusios, nes kai kurios įrengtos daugiau nei prieš keturiasdešimt metų. Tiesa, daugelyje yra jau darytos rekonstrukcijos, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės tvarko drenažą, valo griovius, nes gera melioracija padeda užauginti didesnius derlius“, – sakė V. Haase.

Pastaraisiais metais melioracijai iš šalies biudžeto kasmet skiriama apie 10,5 mln. eurų. Valstybės biudžeto sandaros projekte 2018 m. melioracijos sistemų priežiūrai ir remontui numatyta 9,4 mln. eurų. Valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojamos melioracijos įrenginių remonto ir priežiūros išlaidos. Melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti valstybės biudžeto lėšų neskiriama nuo 2012 m. Melioracijos specialistai pripažįsta, jog viena iš prastą melioracijos sistemos būklę lemiančių priežasčių – nepakankamas valstybės finansavimas. Kaip rodo savivaldybių pateikta informacija, reikėtų 45 mln. eurų.

Našta per sunki

Melioracijos įrenginius galima vadinti dirbamos žemės kraujotakos sistema. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2020 m. pabaigos valstybei priklausančius melioracijos statinius perduoti jų tiesioginiams naudotojams.

„Kaip tas vyks, kas liks savivaldybės žinioje, dar neaišku. Ar perims ūkininkai, kai pamatė, kokia situacija šį rudenį susiklostė laukuose dėl meteorologinių sąlygų? Mes matome, kad toks vyriausybės sprendimas nėra tinkamas. Manau, kad žemdirbiai nevykdys tinkamos melioracijos įrenginių priežiūros, jau dabar matau, kaip, pavyzdžiui, netinkamai prižiūrimi melioracijos grioviai. Dažniausiai jie nešienaujami, apaugę krūmais, dėl to užželia drenažo vamzdžiai ir vanduo neprateka“, – sakė V. Haase ir pridūrė, kad žemę nuomojantys asmenys taip pat nebus pernelyg suinteresuoti rūpintis melioracijos įrenginiais. Anot specialisto, dar trūksta gyventojų elementaraus supratimo apie melioraciją, jis pateikė pavyzdį, kaip Pajotijo kaime dėl neatsakingo gyventojo požiūrio neišvalytos, užneštos pralaidos, vanduo bėga per kelią, jį stipriai gadindamas.

„Turėtų seniūnai, seniūnaičiai sužiūrėti tokius pažeidimus. Mūsų įstaigoje yra įrengta mokymo klasė, mes norime, kad kiekvienas gyventojas, gavęs žemės nuosavybės dokumentus, išklausytų kursą apie melioraciją. Sužinotų elementarius dalykus, kaip, pavyzdžiui, išvalyti pralaidą“, – svarstė V. Haase.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos