Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepersigalvos ir nepakeis savo planų, neaišku, kaip rajone nuo 2020m. bus globojami be tėvų globos likę vaikai, mat Vaikų globos namų tiesiog turėtų nelikti. Iki sausio 1 d. ministerijai turi būti pateiktas priemonių planas, kokiu keliu bus einama, o Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas tik gūžčioja pečiais ir teiraujasi, tai kodėl ministerija palaimino ir palaikė idėją statyti vos prieš trejus metus duris atvėrusius naujus globos namus, jei dabar juos jau ketinama naikinti.  

Gyventų butuose

Pagal siūlomą modelį be tėvų globos likę vaikai galėtų gyventi butuose ne daugiau nei po šešis, o juos prižiūrėtų šešios darbuotojos! Esą tokia aplinka būtų labiau artima šeimai, bendruomeniškesnė. Tačiau V. Kelertas neįsivaizduoja, iš kur reikėtų gauti tiek pinigų butams pirkti, jiems tvarkyti, kaip reikėtų išlaikyti darbuotojus bei pačius butus, nes akivaizdu, kad paslaugos kaina žymiai išaugtų. Tad jis svarsto, kad butus reikėtų pirkti kaimiškose vietovėse, nes kainos mažesnės, bet tuomet vaikai kai kuriais atvejais net būtų priversti keisti mokyklas, važinėti reikėtų darbuotojams. Dabar Vaikų globos namai strategiškai ypač patogioje vietoje – šalia ligoninė, netoli mokykla, miesto centras. Globos namų direktorius nesupranta ir to, kodėl, jei vaikai gyvens butuose, jie bus bendruomenė, o globos namai ja nelaikoma. Mat viename žemės sklype negali stovėti daugiau kaip vienas namas, kuriame gyventų globojami vaikai. Šakių globos namų pastatai išdėstyti 3 ha plote, tačiau tai esą nėra bendruomenė. Globos namų direktorius sako, kad jie niekaip kitaip,  tik bendruomene save ir laiko, tačiau ministerija mano kitaip.

„Nesuprantu, į kokią bendruomenę norima tuos vaikus integruoti. Manau, ministerijai reikia integruotis į bendruomenę“, – nusivylimo neslėpė dvasininkas.

Gyvena šeimynomis

Šiuo metu Šakių vaikų globos namuose gyvena 52 be tėvų globos likę vaikai. Globos namai veikia šeimyniniu principu – vienoje šeimynoje gyvena aštuoni vaikai, kuriuos prižiūri 4 darbuotojai. Senasis pastatas, geradariams vokiečiams padedant ir taikant jų šalies modelį, dar visai neseniai buvo pritaikytas ir suremontuotas, kad atitiktų reikalavimus gyventi šeimynomis, o 2014 m. iš europinių lėšų buvo pastatyti nauji globos namai, kainavę beveik 2 mln. litų. Statyti jie kaip atskiri korpusai, su atskirais įėjimais – kad galėtų dirbti šeimyniniu principu. Kiekviename korpuse yra virtuvė, visa įranga, gyvenamieji kambariai, poilsio zona. Statybos buvo derintos su ministerija, sulaukta ir pritarimo, ir palaikymo, o dabar esą visa tai netinka ir vaikus reikia kelti į butus. Negana to, po projekto įgyvendinimo nepraėję penkeri metai, tad paskirties keisti negalima – gali tekti grąžinti įsisavintus pinigus. V. Kelertas svarsto – nejau atėjus kiekvienai naujai valdžiai reikia griauti, ką kūrė ankstesnė.

„Nematau iš ministerijos jokio jautrumo, supratimo. Sakyčiau – tai kaip atvira fašizmo forma. Užuot saugotume ir stiprintume, kas veikia, jie nori griauti. Ne, jie liepia tai padaryti patiems. Tai pasityčiojimas. Mes su partneriais visa tai kūrėme 13 metų“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

Kol kas jis nežino, ką atsakys ministerijai, nes iki sausio 1 d. jai turėtų pateikti su įstaigos savininko teises turinčia institucija suderintą priemonių planą, kurį įgyvendinus bus pasiektas reikalavimas nuo 2020 m. nebeteikti likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikės socialinės globos vaikų socialinės globos namuose.

Tiesa, šiuo metu Šakių globos namai priklauso evangelikų liuteronų parapijai ir nėra nei valstybiniai, nei savivaldybės – Šakių rajono savivaldybė pardavė savo dalininko teises.

Ragino paklausti vaikų

„Uždarome socializacijos centrus, uždarykime globos namus ir kaip sovietmečiu apsimeskime, kad nėra problemų, nėra beglobių vaikų ir viskas labai gerai. Apskritai mūsų šalyje trūksta kai kurių globos formų. Vaikai globos įstaigoje turi ir elgesio problemų, yra su psichikos negalia, tai gal jiems teikime pagalbą?“ – kalbėjo V. Kelertas, raginęs ministeriją pačių vaikų paklausti, ar jie nori gyventi butuose.

„Mes turime kokybišką aplinką, yra kur žvejoti, žaisti, važinėti dviračiu, o daugiabutyje? Yra atvejų, kad vaikai apgyvendinami butuose, bet dėl triukšmo jais skundžiasi kaimynai, nenori tokios kaimynystės. Sako neva gyvenant bute nežinos, kad vaikas iš globos namų, bet čia dar nenupirkus buto jau žinos, kam jis perkamas“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Ko gero, suprantama siekiamybė, kad vaikai augtų šeimynose, tačiau pamatas nei rajone, nei šalyje tam nepaklotas ir sąlygos nesukurtos. Rajone veikia trys šeimynos, yra budinti globėja, tačiau ar to pakanka? Ar tikrai apgalvotai, pasvertai siekiama atsisakyti institucinių globos namų?