Kai daugiau nei prieš metus Šakių rajono laikraštį „Valsčius“ perėmė verslininkas ir lenktynininkas Nerijus Naujokaitis, visa leidinio redakcija išėjo iš darbo. „Ant ledo“ – be žurnalistų ir pinigų – paliktą bendrovę perėmę asmenys bando atsiteisti teisme – laikraštį „Valsčius“ leidusi bendrovė „Dimstis“ bando įrodyti, jog buvusi „Valsčiaus“ redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė ir buvęs laikraščio direktorius bei maketuotojas Arvydas Didžiapetris pažeidė ne vieną teisės aktą, todėl dabar turėtų atlyginti padarytą solidžią žalą ir nustoti naudotis esą svetimu prekės ženklu.

Pasikeitė savininkai

Dabar į teismą persikėlusi istorija prasidėjo 2016m. rugsėjį, kai 23-ejus metus leistas laikraštis „Valsčius“ paskelbė išleidžiantis paskutinį numerį, o šio pirmame puslapyje puikavosi skambūs žodžiai: „Mus bandė nupirkti.“ Po tokio pareiškimo visi šeši redakcijos žurnalistai ir redaktorė G. Didžiapetrienė išėjo iš laikraščio, pastarojo savininkus palikdami padėtyje be išeities – laikraštis be jame rašančių žurnalistų de facto buvo žlugęs.

Drastišką žingsnį laikraščio redakcija žengė po to, kai paaiškėjo, kad „Valsčių“ perėmė Šakių rajono verslininkas ir lenktynininkas N. Naujokaitis ir įgijo teises į daugiau nei pusę laikraštį leidžiančios bendrovės akcijų (56 proc.).

Išėjusi redakcija po kurio laiko įkūrė naują leidinį „Laikraštis Valsčius“ ir toliau tęsė pradėtą darbą.

Kaltina tyčia sužlugdžius

Anot G. Didžiapetrienės, tam, kad įsigytų 56 proc. akcijų iš penkių mažųjų akcininkų (G. ir A. Didžiapetriai turėjo likusius 44 proc. akcijų), N. Naujokaitis turėjo pakloti maždaug 30 tūkst. eurų. Tokius pinigus, galima sakyti, į balą išmetęs ir tik laikraštį leidusią bendrovę „Dimstis“ įsigijęs verslininkas nepanoro likti kvailio vietoje – bendrovė „Dimstis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama ištaisyti, savininkų manymu, G. ir A. Didžiapetrių padarytą žalą, kuri kilo, kai laikraščio redaktorė ir direktorius sukurstė išeiti visą redakciją, pasisavino nupirkto laikraščio prekinį ženklą ir iššvaistė visas nupirkto laikraščio lėšas.

„2016 m. rugsėjį, per mėnesį laiko, ieškovas yra paliekamas visiškai be nieko – išeina visi darbuotojai, iš ieškovo sąskaitos iškeliauja visi pinigai. Visa bazė dviejų fizinių asmenų pastangomis perkelta į kitą juridinį asmenį, pirmas juridinis asmuo pastatytas prieš faktą, kad yra paliktas be nieko“, – teisme apie susiklosčiusią situaciją, į kurią pateko jo klientas, kalbėjo „Dimsties“ advokatas Aris Damušis.

Anot jo, buvę laikraščio leidėjai G. ir A. Didžiapetriai perėmė jau nupirkto laikraščio vardą ir tęsė veiklą, tarsi nieko nebūtų nutikę.

N. Naujokaičio, kaip pagrindinio savininko, valdomos „Dimsties“ civilinį ieškinį antradienį iš esmės ėmėsi nagrinėti teisėja Vilija Mikuckienė – žurnalistų „išmaudyto“ verslininko bendrovė dabar per advokatus siekia įrodyti, jog darbą kartu su kolegomis palikę ir naują laikraštį įkūrę A. ir G. Didžiapetriai nuviliojo darbuotojus, pasisavino komercines paslaptis, prekės ženklą ir padarė visą aibę kitų pažeidimų, todėl jų neteisėti veiksmai turėtų būti sustabdyti, o patys naujojo laikraščio leidėjai turėtų atlyginti „Dimsties“ savininkams padarytą žalą.

Bylos nagrinėjimo metu šakiečiams buvo pažerta ir daugiau kaltinimų – esą paaiškėjus, kad laikraštis pateko į naujas rankas, G. ir A. Didžiapetriai ėmė švaistyti bendrovės pinigus, o nupirktą laikraštį panaudojo naujo leidinio reklamai, mat paskutiniame išleistame numeryje nurodė naujo juridinio asmens kontaktus. Pinigus G. ir A. Didžiapetriai, anot advokatų, iššvaistė tuomet, kai išmokėjo išeinantiems darbuotojams ir sau išeitines kompensacijas.

„Per visą ieškovo istoriją apskritai nebuvo mokėta nė viena kompensacija, kai darbo sutartis buvo nutraukta, dabar mes turime situaciją, kai kompensacijos siekia nuo 6 iki 9 mėnesių“, – bylos nagrinėjimo metu teigė A. Damušis, anot kurio, išeitinės kompensacijos – ne vienetinis atvejis: buvusiai redaktorei G. Didžiapetrienei buvo skirtas 13 tūkst. eurų priedas prie darbo santykių, parduotas automobilis, kuriuo važinėjo tuometinė redaktorė – anot advokato, taip siekta padaryti ieškovą nemokų ir bejėgį.

Buvę „Valsčiaus“ leidėjai ir kūrėjai esą turėtų atsakyti ir už tai, kad darbo metu perėmė specifines žinias, įkainius, taip esą įsisavino komercines paslaptis, o kartu ir įregistravo prekės ženklą „Laikraštis Valsčius“. Kaip paaiškėjo bylos metu, „Valsčius“, kaip prekės ženklas ir žymuo, per 23-ejus metus niekad taip ir nebuvo įregistruotas, tačiau, anot „Dimsties“ atstovų, per šiuos metus visiems susidarė aiškus įspūdis, kad tai – būtent šios bendrovės, o ne G. ir A. Didžiapetrių prekės ženklas.

„Jeigu atsakovai nebūtų inspiravę šių veiksmų, ieškovas šiandien turbūt būtų leidęs laikraštį. Mes keliame banalų klausimą – galima taip elgtis, kaip elgiasi atsakovai, ar negalima?“ – teigė ieškinio motyvus teisme paaiškinęs advokatas A. Damušis.

Reputacija prieštaringa

Atlyginti padarytą žalą, grąžinti galimybę naudotis „Valsčiaus“ prekės ženklu – į teisiamųjų suolą sėdę ir atsakovais patapę G. ir A. Didžiapetriai nesutinka su tokiais reikalavimais. Prieš teismą antradienį stojusi buvusi „Valsčiaus“ redaktorė G. Didžiapetrienė teigė, kad ieškovų kaltinimai paremti tik prielaidomis, o laikraštį palikti nusprendė todėl, kad jo akcijos buvo neaiškios reputacijos žmogaus perimtos už akių ir apeinant įstatymus.

„Kad mūsų akcininkai pasikeitė, sužinojau visiškai atsitiktinai – 2016 m. rugsėjo 6 d. šitą informaciją man pateikė dabartinis meras: tiesiog atėjęs vieno renginio metu paklausė, ar žinote, kad pasikeitė jūsų akcininkai“, – pasakojo moteris.

G. Didžiapetrienė teigė, kad akcijų perleidimas už akių buvęs labai netikėtas, mat akcininkais buvo tik buvę redakcijos darbuotojai.

„Jo išsilavinimas, jo pajamų šaltiniai, kurių mes nematėme, jo sąsajų nebuvimas su jokiu verslu, – kodėl N. Naujokaitis kėlė tokį nepasitikėjimą, aiškino G. Didžiapetrienė, prabilusi ir apie verslininko ryšius Šakių rajono valdžioje. – Tuo metu buvo daroma įtaka savivaldybės veiklai per mūsų merą. Naujokaitis, kaip sakydavo savivaldybės darbuotojai, tuo metu ten spardė duris koja – buvo kaip šeimininkas. Susidarė toks įspūdis, kad jis į savivaldybę infiltruoja savo žmones.“

„Aš turiu teisę nedirbti, kodėl aš turėčiau jam dirbti?“ – sakė G. Didžiapetrienė, puolama dėl to, kad pasitraukė iš darbo nupirktame laikraštyje.

Įkūrė naują

G. Didžiapetrienė teigė, kad, priėmusi sprendimą išeiti iš leisto laikraščio, net neturėjo planų iškart kurti naują leidinį. Tačiau jau po savaitės prasidėjo kalbos ir mintys, kad reikia naujo laikraščio, kurios vėliau virto kūnu – G. Didžiapetrienė tapo vienintele naujojo laikraščio akcininke, kadangi, kaip pati sakė, taip buvo lengviau įregistruoti juridinį asmenį. Kadangi ankstesnis „Valsčiaus“ logotipas iki tol nebuvo registruotas, o jį sukūrė būtent G. ir A. Didžiapetriai, moteris teigė, kad ramia sąžine jį įregistravo ir tęsė pradėtą darbą, o į naująją redakciją atėjo ir senieji darbuotojai.

Tačiau, kaip pažymėjo G. Didžiapetrienė, apie jokį žmonių viliojimą iš senojo darbo į naują redakciją nebuvo jokios kalbos – esą tai buvo jų asmeninis sprendimas, nė vieno ji neskatinusi išeiti iš senosios darbovietės.

Teisme prabilusi buvusi „Valsčiaus“ redaktorė kartu stebėjosi ir tuo, kad senąjį laikraštį perėmęs N. Naujokaitis nesugebėjo toliau leisti laikraščio, nors naujajam savininkui buvo likusi visa techninė bazė, o akcijas perleidę akcininkai, buvę laikraščio darbuotojai, esą galėjo prisidėti prie leidybos.

Kitas teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme numatytas jau kitais metais, vasarį.

Specialiai „Draugui“ – Dominykas Griežė