Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017–2021 m. tyrimą konstatavo, jog artimiausius 5-erius metus susitrauksime dar stipriau, neišgelbės situacijos ir Vilnius, kuriam taip pat prognozuojama pesimistinė ateitis.

 

Tyrime minima, kad sparčiausiai gyventojų skaičius mažėjo periferinėse Lietuvos pasienio savivaldybėse bei Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje. Informuojama, jog Šakių rajone 2012–2016 m. sumažėjo 9,64 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad 2017–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje ir toliau bus stebimos sparčios gyventojų skaičiaus mažėjimo bei visuomenės senėjimo tendencijos. Sparčiausiai mažės jauno bei vidutinio darbingo amžiaus, augs vyresnio darbingo (60–65 m.) ir vyresnio išlaikomo amžiaus gyventojų skaičius. Šakių rajone numatomas mažėjimas beveik 11 proc. Gimstamumu džiaugtis esą irgi negalėsime, nes rajone prognozuojamas 11,76 proc. kūdikių gimstamumo mažėjimas. Prognozuojama, kad 2017–2021m. laikotarpiu gimusių kūdikių skaičius kasmet Lietuvoje mažės maždaug 800–1000 kūdikių. Jau 2018 m. Lietuvoje gimusių kūdikių skaičius (apie 29 tūkst. kūdikių) gali būti mažiausias nuo pat XX a. 6 dešimtmečio pradžios ir toliau kasmet mažės.

Absoliučiai visose savivaldybėse per nurodytą laikotarpį labai stipriai (apie 24 proc.) mažės studentiško amžiaus žmonių, o kaimiškose vietovėse ir net kai kuriuose miestuose – mokyklinio amžiaus (7–18 m.) asmenų. Pagal kai kurias amžiaus grupes Šakių rajone mažėjimas gerokai didesnis nei 20 proc.

Darbingo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų (15–64 m. amžiaus demografinė grupė) sumažės net 57-iose iš 60-ies Lietuvos savivaldybių. Šakių rajone prognozuojamas 12,18 proc. mažėjimas.

„Iki 2022 m. pradžios darbingo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų (15–64 m. amžiaus demografinė grupė) sumažės maždaug 8,8 proc. Įtakos tam turės ir skaitlingesnių kartų žmonių (dabartinių šešiasdešimtmečių) perėjimas į pagyvenusių arba išlaikomo amžiaus asmenų (65 m. ir vyresnių) demografinę grupę“, – teigia dr. R. Tučas.

25 proc. visų prognozuojamų pokyčių nulems natūrali gyventojų kaita, 75 proc. – emigracija.

Dr. R. Tučas pataria kuo greičiau ir ryžtingiau vykdyti darbingo amžiaus žmonių pritraukimo į Lietuvą politiką. Mat neabejotina, kad mūsų šalyje sparčiai sunkės socialinė našta, kai darbingo amžiaus gyventojams teks išlaikyti pagyvenusius išlaikomo amžiaus asmenis.

Beje, dr. R. Tučas prognozuoja ryškų (apie 10–13 proc.) senjorų skaičiaus padidėjimą visose Lietuvos didmiesčių savivaldybėse. Esą pingant būstui susidarys palankios sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms jį įsigyti ir įsikurti arčiau didmiesčiuose gyvenančių vaikų, gydymo įstaigų.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017–2021 m. prognozuojamas Lietuvos gyventojų mažėjimas 5,4 proc. Minimo periodo pradžioje Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų buvo 2 847 904, o 2022 m. sausio 1-ąją prognozuojamas skaičius yra 2 693 160.

R. Tučas savo tyrimo rezultatus vadina optimistiniais. Esą tikrąją padėtį, o ypač regionuose, patikslins 2021 m. planuojamas visuotinis gyventojų ir būsto surašymas. Manoma, kad ir peržengus 2022 m. slenkstį tendencijos liks panašios, o tai reiškia, jog Lietuvoje toliau mažės jauno amžiaus gyventojų.

Į demografinius procesus dr. R. Tučas gilinosi bendradarbiaudamas su Vyriausiąja rinkimų komisija. Vis dėlto jo prognozės turėtų būti aktualios ne tik mąstantiems apie kelius į politiką, bet ir verslui, švietimo, socialinės ir kitų sričių strategams.

„Draugo“ inf.