Nuotr. Daugiausiai laiko Finansų ir rajono plėtros komiteto nariai skyrė būtent biudžeto aptarimui ir pamąstymams, kaip gyvensime šiais metais.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Trečiadienį vykusį tarybos posėdį meras Edgaras Pilypaitis įvardijo vienu svarbiausių metuose, nes jame buvo tvirtinamas svarbiausias dokumentas – biudžetas. Tad kaip gyvensime ir kuriose srityse numatyta daugiausiai pokyčių?
Diskusijos dėl nusišalinimo
Tiesa, tiek komitetų, tiek tarybos posėdyje nemažai diskutuota dėl tarybos narių nusišalinimo balsuojant biudžeto priėmimo klausimu, mat vasario 9 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savivaldybėms raštu priminė apie tarybos narių pareigą vengti interesų konflikto.
„Savivaldybės tarybos narys privalo nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir nedalyvauti balsuojant, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai, arba kai jo dalyvavimas svarstant klausimą ir balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą“, – teigiama rašte.
Tad vieni tarybos nariai svarstė, kad užtenka tik deklaruoti, jei tokie santykiai yra, kiti tikino, jog nusišalinimas būtinas. Viena iš tokių – Irena Haase, kuri jau finansų ir rajono plėtros komiteto posėdyje pareiškė, kad jos sutuoktinis dirba savivaldybės administracijoje ir ji nuo klausimo nusišalina.
„Pagal tą VTEK išaiškinimą suprantu, kad turime bijoti, jog dieną šviečia saulė“, – VTEK raštą vertino vicemeras Bernardinas Petras Vainius.
Jam pritarė ir meras Edgaras Pilypaitis, akcentavęs, kad biudžete nesprendžiamas atskirų personalijų klausimas, o tvirtinamas bendro pobūdžio dokumentas. Be to, svarstyta, kad biudžetą galima tvirtinti, jį gvildenti dalimis, atskiromis programomis, tačiau šiuo keliu tarybos nariai nenuėjo.
Kai tarybos posėdžio metu buvo pradėti reikšti nusišalinimai, paaiškėjo, kad nemaža dalis arba dirba patys, arba jų šeimos nariai įstaigose, su kuriomis susijęs tvirtinamas biudžetas. Tad buvo balsuojama, ar priimti nusišalinimus, mat jei nusišalinusieji paliktų salę (nusišalinimą deklaravo septyni tarybos nariai), beveik neliktų kam tvirtinti biudžetą. Beje, kaip konkrečiai reikia elgtis, pasak E. Pilypaičio, neatsakė nei VTEK, nei teisininkai, nes galimos įvairios interpretacijos. Nusišalinimams buvo nepritarta, o atėjus laikui balsuoti iš salės nusprendė išeiti I. Haase ir Valdas Stankūnas, kuris, beje, 2016 m. po VTEK sprendimo kartu su tuometiniu tarybos nariu Kęstučiu Smirnovu buvo pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Politikai tuomet balsavo tvirtinant 2016 m. savivaldybės biudžetą, kuriame numatytos lėšos ir jų vadovaujamiems sporto klubams „Audra“ bei VšĮ „Motorsport“.
Biudžetas – šešioms programoms
Pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, šiais metais savarankiškų funkcijų vykdymui planuojamos lėšos didėja daugiau nei 2 mln. eurų. Pajamos turėtų didėti iš gyventojų pajamų mokesčio 2 mln. 300 tūkst. eurų – tai susiję su minimalios mėnesinės algos padidėjimu, su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų pareiginių algų bazinio dydžio padidėjimu bei darbo apmokėjimo nuostatų įgyvendinimu.
Jei ankstesniais metais biudžetas būdavo formuojamas pagal 12 programų, šiais metais jų perpus mažiau – šešios: Mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir sporto; Regioninės plėtros ir bendruomeninių iniciatyvų; Kultūros ir turizmo plėtros; Valdymo; Ūkio plėtros; Socialinės ir sveikatos apsaugos. Prioritetinė, kaip visada, Mokymosi visą gyvenimą programa, kuriai tenka 47 proc. visų biudžeto asignavimų. Nors asignavimai programos vykdymui didėja 312 tūkst. eurų dėl mėnesinės algos didėjimo, Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo, tačiau 5 proc. sumažintos ūkinės lėšos, kur yra ne mokinio krepšelio, o savivaldybės dalis, tiek pat sumažintas ir ūkinių darbuotojų mokos fondas, neskirtos lėšos 2017 m. įsteigtų etatų išlaikymui, 114 tūkst. eurų sumažintos lėšos mokinių pavėžėjimui. Trūkstamas lėšas, kaip sakė E. Grigaitienė, teks atrasti metų pabaigoje. Krepšinio komandai „Vytis“ numatyta 30 tūkst. eurų.
Didesnis dėmesys globėjams
Socialinės ir sveikatos apsaugos programoje atsiranda nauja priemonė ir papildomai 90 tūkst. eurų pagal anksčiau patvirtintą savivaldybės tvarką skiriama globėjų skatinimui. Didesnis dėmesys ir šeimynų finansavimui. Nors iš keturių veikusių šeimynų likusios trys, finansavimas joms padidintas 8 tūkst. eurų. Sumažintos prašomos lėšos Šakių vaikų globos namams, neskiriama lėšų UAB „Šakių laidotuvių namai“, Lekėčių vaikų dienos centro remontui, 65 tūkst. eurų sumažintos prašomos lėšos sveikatos priežiūros įstaigoms (skirta 18 tūkst. eurų), nenumatoma parama bažnyčioms. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja pabrėžė, kad, atsiradus finansinėms galimybėms, prašymai bus teikiami tarybai pakartotiniam svarstymui.
Valdymo programai lėšos didėja 231 tūkst. eurų. Pagrindinė priežastis – šiais metais reikės grąžinti 158 tūkst. daugiau paskolų nei pernai (672 tūkst. eurų). Programai lėšos pagal poreikį sumažintos palūkanų mokėjimui, visuomenei būtinų maršrutų finansavimui, tačiau per metus lėšas reikės atstatyti. Sumažintas ir administracijos direktoriaus rezervas ekstremalių situacijų padariniams likviduoti.
Daugiau lėšų keliams ir gatvėms
Ūkio plėtros programoje, ko nebuvo ankstesniais metais, kelių ir gatvių priežiūrai seniūnijoms skirta 300 tūkst. eurų. Pernai, nors ir buvo didintos, šios lėšos sudarė 120 tūkst. eurų.
Pasak B. P. Vainiaus, lėšų paskirstymas jau aptartas ir su seniūnais. Jos, kaip aiškino mero pavaduotojas, bus naudojamos trims pagrindinėms funkcijoms: seniūnai turi nusimatyti bent keturis kartus kelių lyginimą greideriu, žvyro įsigijimą ir užtikrinti žiemos programos vykdymą.
Apie 80 tūkst. eurų papildomai biudžeto lėšų skiriama užimtumo programos vykdymui, tiek pat numatyta renovuotų daugiabučių namų teritorijos sutvarkymui, 65 tūkst. eurų lietaus kanalizacijai, papildomai 40 tūkst. eurų skirta Šakių seniūnijai šiukšlinių ir suoliukų pakeitimui, 10 tūkst. eurų Lukšių seniūnijai šildymo sistemos kultūros namuose įrengimui. Lėšos nenumatytos seniūnijų techninės bazės atnaujinimui, UAB „Šakių šilumos tinklai” įstatinio kapitalo didinimui, mažiau nei prašyta skirta lėšų pėsčiųjų takų atnaujinimui, apšvietimo įrengimui. Verslo plėtros fondui, kaip ir ankstesniais metais, planuojama skirti 10 proc. surenkamo nekilnojamojo turto mokesčio.
Projektams teks skolintis
Kultūros programai lėšos didėjo beveik 200 tūkst. eurų – tai susiję ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo priemonėmis, kultūros įstaigų darbuotojų algų didėjimu. Pagal poreikį programai lėšos sumažintos 9,7 proc.
Regioninės plėtros ir bendruomeninių iniciatyvų programoje šiais metais numatyta vykdyti projektų už maždaug 17 mln. 300 tūkst. eurų. Pradžioje projektų vykdymui numatyta apie 6 mln. eurų, iš biudžeto reikės prisidėti 1 mln. 800 tūkst. ir tam bus imama 672 tūkst. eurų paskola.
„Šiais metais įstatymu apribotas paskolų dydis. Kiek paskolų grąžiname, tiek paskolų ir galime imti investicinių projektų įgyvendinimui“, – aiškino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja. Didžiausias dėmesys skiriamas Šakių pramonės zonos įrengimui, susisiekimo infrastruktūros modernizavimui, skvero sutvarkymui ir kultūros centro pastato rekonstravimo darbų užbaigimui.
Įpareigoti tvarkytis
Kaip ir ankstesniais metais, pasak E. Grigaitienės, aktualijos tos pačios. Mažėjantis gyventojų ir mokinių skaičius verčia mąstyti apie įstaigų skaičiaus ir valdymo struktūros optimizavimą, o ne jų plėtrą, juolab kad viso rajono savivaldybės biudžeto lėšų 56,9 proc. tenka biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms.
„Įstaigų vadovai įpareigoti gretinti pareigybes, optimizuoti bei susitvarkyti struktūras“, – sakė Biudžeto ir turto skyriaus vedėja, pabrėžusi ir tai, kad šiais metais, jei dirbama nepilnu etatu, mokesčiai mokami nuo 400 eurų.
2018-ųjų savivaldybės biudžetas sudaro 27 mln. 366 tūkst. eurų pajamų, 28 mln. 38 tūkst. eurų išlaidų. Biudžeto deficitas – 672 tūkst. eurų.
Apskritai, ką akcentavo meras, toks viso biudžeto planavimas yra įstatyminės bazės įrėmintas.
„Nebent kažkada paveiksime Seimo narius ir jie pakeis įstatymus taip, kad savivalda būtų reali, o ne vykdomasis komitetas. Kol kas linkstame į tai“, – sakė rajono vadovas.