Praėjusių metų lapkričio mėnesį Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos namuose susibūrė išsiskyrusių žmonių sielovados grupė, pasirengusi padėti išgyventi santuokos griūties sukeltą krizę, atsikratyti slegiančių neišsakytų jausmų, padėti surasti atsakymus į neatsakytus klausimus.  Startavę su labai nedideliu dalyvių skaičiumi, sielovados grupės iniciatoriai tikisi, kad laikui bėgant ir daugiau žmonių ras drąsos įveikti savo baimes, paguodos ieškodami tikėjime ir savęs pažinime, o ne vienatvėje ar alkoholyje.

Džiugu, kad, patys įveikę savo skausmą, žmonės gali padėti pakilti kitiems. Tai didelė tarnystė. Išsiskyrusiųjų sielovados grupės veikia Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Marijampolėje, o dabar jau ir Šakiuose – mažame miestelyje, kur gajus provincijos sindromas, kur žmonės vieni kitus mato per padidinamąjį stiklą ir, net neturėdami skyrybų patirties, skuba teisti ir apkalbėti.

Pasak Dalios, vienos iš sielovados grupės įkūrimo iniciatorių, sunkią gyvenimo minutę pagalbos ranką jai ištiesė tėtis, padovanodamas knygą „Įskaudinta meilė“, kurioje ji ne tik rado daug atsakymų į po skyrybų likusius neatsakytus klausimus, bet ir paskatinimą kreiptis pagalbos į Kaune įsikūrusią sielovados grupę, kurioje turėjo galimybę bendrauti su to paties likimo žmonėmis – tik toks tokį gali geriausiai suprasti.

„Jau dalyvavusi sielovados užsiėmimuose sužinojau, kad mūsų rajone palūžo moteris – išsiskyrusi trijų nedidelių vaikučių mama pasitraukė iš gyvenimo. Po to paaiškėjo, kad kurį laiką ji ieškojo žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti, kuris galėtų ją išklausyti. Jos artimieji nepajuto grėsmės, vis planavo susitikimą, – prisiminė Dalia. – Tada aš pagalvojau, juk ne kiekviena moteris vairuoja, ne kiekviena turi kur palikti vaikus, kad galėtų nuvykti į Kauną. Tad būtų gerai, jei pavyktų tokią savitarpio pagalbos grupę organizuoti Šakiuose. Aš, atsistojusi ant kojų, galėčiau pagelbėti tiems, kuriems šiandien sunku.“

Ši iniciatyva virto kūnu praėjusiais metais, kai prie jos prisidėjo dar vienas sielovados grupės kursus praėjęs žmogus ir užsiėmimų siela, globėju tapęs Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Vytautas Matusevičius, kiekvieną akimirką pasiruošęs išklausyti, patarti ir padėti.

„Gaila, kad tokiame gerame projekte dalyvauja tiek nedaug žmonių, kad daugelis taip ir neišdrįsta prisijungti, – apgailestavo dvasininkas. – Sielovados grupės užsiėmimai iš tiesų duoda didžiulį pozityvą visiems juose besilankantiems. Tiek man pačiam, tiek ir pagalbos ieškantiems žmonėms. Todėl, manau, ši naudinga veikla privalo būti tęsiama ir ateityje.“

Sielovados grupės užsiėmimuose privalo dalyvauti dvasininkas ir psichologas arba vienas iš jų, kad apsinuoginus sielos žaizdoms žmogus čia pat vietoje gautų pagalbą. Beje, daug naudingų pasiskaitymų, galinčių sustiprinti ir nuraminti sužeistą sielą, galima rasti tinklapyje bendrakeleiviai.lt.

Nors sielovados grupės programa šiek tiek primena anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, tačiau nereikėtų dėl to nerimauti – visos savigydos iš pradžių prasideda nuo pokalbių apie žmogaus savivertę, jo baimes, pyktį, atleidimą sau ir aplinkiniams, tikslų išsikėlimą.

Šis kursas jau įpusėjęs, tačiau, jei atsirastų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, sielovados grupės įkūrėjai įsitikinę, kad jie prie kas antrą pirmadienį organizuojamų užsiėmimų galėtų prisijungti net ir dabar. Įprastai sielovados grupės organizuojamos tą pusmetį, kai prasideda tamsiausias metų laikas. Mat ilgėjantys vakarai vis labiau atveria sielos žaizdas, sujaukia mintis, širdį suspaudžia vienatvė.  

Be to, sielovados kursą galima lankyti ir keletą kartų iš eilės. Tai darę žmonės dalijasi savo patirtimi ir džiaugiasi ne tik dideliais vidiniais pokyčiais, bet ir mato, kiek dar reikia visko savyje tvarkyt, tvarkyt ir tvarkyt.

„Mes savo sielos žaizdas apvyniojam celofanu, apsirengiam ir taip su jomis gyvenam. Norint jas užgydyti, reikia nulupti celofaną, – sako Dalia. – Betgi kaip skauda... Tačiau tai padarius, prasideda kitoks gyvenimas.“