Nuotr. Valakbūdžio bažnyčios remontą pradėjo pats klebonas, prasidėjus fasado dažymui, atskubėjo į pagalbą ir keli parapijiečiai.

It feniksas iš pelenų naujam gyvenimui kyla  Valakbūdžio Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčia. Kelinta savaitė atsiraitojęs rankoves čia pluša Sintautų parapijos klebonas Artūras Vaškevičius. Iki atlaido klebonas skuba bent kosmetiškai pagražinti seniai netvarkytą, atokiame parapijos kampelyje stūksančią bažnytėlę.

 

Ne kiekvienas važiuodamas per Valakbūdį, anksčiau vadintą Šunkarių kaimą, pastebėtų didelių medžių pavėsyje stovinčią bažnyčią. Nedidelę bažnytėlę per ilgus metus užgožė čia išaugę didžiuliai medžiai, o medinį pastatą gerokai paveikė laikas. Tačiau šįmet Sintautų parapijos klebonas A. Vaškevičius, kurio parapijai ir priklauso Valakbūdžio bažnytėlė, užsimojo kilniam tikslui – iki artimiausio atlaido, kuris vyks liepos 29 d., bent kiek pagražinti, patvarkyti išorinį, ilgus metus neremontuoto medinio pastato fasadą. Kaip sako pats klebonas, atskirų lėšų jis tam neturi, tenka naudoti bendrus visos parapijos resursus, bet čia turbūt pats svarbiausias yra paties klebono indėlis. Pagrindinius darbus dirba čia ne kažkas kitas, o pats A. Vaškevičius. Jis kelinta savaitė, pasiraitojęs rankoves, šveitė išorines sienas, langus, duris, vėliau ėmėsi dažyti. Tiesa, į pagalbą kunigui atskubėjo ir keli parapijiečiai, seniūnija sutiko paskolinti bokštelį-keltuvą, kad lengviau būtų pasiekiama viršutinė bažnyčios dalis.

„Reikėtų apskritai bažnytėlę pradėti tvarkyti nuo stogo, tačiau tam dabar nėra lėšų. Stogui reikėtų apie 4 tūkst. eurų“, – aiškina  A. Vaškevičius.

Tačiau klebonas nepraranda vilties, kad rudenį Šakių rajono savivaldybė ir geri žmonės išgirs jo pagalbos šauksmą – padės sutvarkyti bažnyčios stogą.

Bažnytėlės aplinką prižiūri ir tvarko dvi parapijos šeimos, o senus medžius ir krūmus šventoriuje neseniai išpjovė Šakių seniūnijos darbininkai. Paklaustas, kodėl ėmėsi pats savo iniciatyva tvarkyti, regis, nelabai kam ir reikalingą atokiame kaime esančią bažnytėlę, klebonas atsako labai jautriai:

„Žmonės labai šaltai šiandien žiūri į šventoves, bet tai yra Dievo namai, kurie visiems yra reikalingi, nesvarbu, ar tai būtų didelė bažnyčia, ar mažutė“.

Klebonas A. Vaškevičius sako nežinantis, kada šita Valakbūdžio bažnytėlė paskutinį kartą matė remontą, tačiau ir plika akimi matyti, kad sienos jau apšepusios ir labai apgadintos laiko. Dabar kunigas iš savo išteklių galėjo sutvarkyti tik išorines sienas, duris ir langus, tačiau svajoja ir apie bažnyčios remontą iš vidaus, kur verkiant reikia tvarkyti lubas, kurias paveikė ne tik laikas, bet ir netvarkingas pastato stogas. Vis dėlto bažnytėlėje dar šešis kartus per metus vyksta šv. Mišios, o paskutinį šio mėnesio savaitgalį čia bus Švč. M. Marijos Angelų karalienės atlaidai, į kuriuos, klebonas tikisi, sugužės tikintieji ne tik iš šios parapijos, bet ir iš toliau.

Ūkiniai darbai Sintautų parapijos klebonui nėra svetimi. Neseniai jo iniciatyva buvo perdažyta Sintautų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonija. Kaip ūkiškas ir praktiškai puikiai besitvarkantis dvasininkas A. Vaškevičius buvo gerai žinomas Alytuje, kur jis anksčiau dirbo Alytaus pataisos namų kapelionu. Čia jo iniciatyva buvo sutvarkyta 16 metų remonto nemačiusi Kristaus Karaliaus koplyčia. Tiesa, kaip pasakojo pats klebonas, prie koplyčios remonto darbų tąkart labai prisidėjo patys nuteistieji.