Praėjusį trečiadienį savivaldybės posėdžių salėje surengti mokymai-diskusija, kurių metu kalbėta apie Vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves po liepos 1d. Nors vasaros vidurys ir atostogų įkarštis, bet pilna salė susirinkusių specialistų bylojo, kad tema išties aktuali bei svarbi, o klausimų, kaip reikės dirbti, tikrai kyla.

 

Kaip sakė Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Lina Antanaitienė, deja, taip jau yra, kad nauji įstatymai pradeda galioti ir vasarą, kaip nutiko ir su Vaiko teisių apsaugos įstatymu.

„Reforma įsibėgėja, teismuose jau prasidėjo pirmieji prašymai dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos. Socialiniai darbuotojai ir kitų institucijų atstovai jau dirba su pakeistais įstatymais, todėl, manau, kad šiandien išgirsime daug gerų dalykų“, – vylėsi L. Antanaitienė.

Panašias mintis išsakė ir pagrindinė renginio organizatorė Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė, raginusi drąsiai kelti klausimus ir aktyviai diskutuoti.

Apie Vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčius kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus pareigas Jan Maciejevski. Tiesa, jis jau pradžioje pripažino, kad kol kas praėjo per mažai laiko ir dar nėra praktikos, kurią būtų galima apibendrinti, tad jo pranešimas buvo labiau teorinio pobūdžio. Visgi jis vylėsi, kad dirbant praktiškai greitai susidėlios sistema ir bendrauti bei bendradarbiauti ateityje bus paprasta. Pasak svečio, ši pertvarka brendo seniai, tik gaila, kad ryžtingiausių žingsnių imtasi po tragiškai pasibaigusių įvykių. Nors įsigaliojus naujam įstatymui dabar dažniausiai dėmesys kreipiamas į iš šeimų paimamus vaikus, tačiau J. Maciejevski akcentavo, kad tikslas yra ne vaikų paėmimas iš šeimos, bet pagalbos šeimai suteikimas, kad tėvai galėtų jais tinkamai pasirūpinti.

„Dėl to vienas pagrindinių tikslų yra ankstyvas šeimų, auginančių vaikus, kurios patiria socialinę ar kitokią riziką, atpažinimas“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos laikinasis vadovas.

Jis minėjo, kad čia labai svarbu didinti ir ugdyti visuomenės nepakantumą, taip pat užtikrinti, kad šeimos gautų visą reikiamą pagalbą čia ir dabar, nepriklausomai nuo to, ar šeima gyvena kaime, atokiame vienkiemyje ar didmiesty.

„Iki šiol gal buvo per daug subjektyvumo, daug kvestionavimo buvo, kildavo daug nepasitikėjimo sistema, todėl dedame pastangas, kad sistema pasidarytų skaidresnė ir grįžtų pasitikėjimas, nes kuo daugiau pasitikima sistema, tuo aktyvesnė darosi ir visuomenė“, – minėjo svečias.

Tačiau jis apgailestavo, kad trūko ir tebetrūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje. Kaip pavyzdį jis pateikė švietimo įstaigas, kurios yra arčiausiai vaiko, bene greičiausiai mato, kad pažeidžiamos vaiko teisės, bet nieko nesiima bijodamos, kad vaikas nepereitų į kitą ugdymo įstaigą ir ši neprarastų mokinio krepšelio. Visgi bendradarbiavimas ir glaudus bendravimas ypač svarbus tarp Vaiko teisių tarnybos, savivaldybės, policijos.

Susitikimo metu nuolat akcentuota, kad problemos turi būti kuo anksčiau identifikuojamos, suteikiama pagalba, tačiau yra tokių atvejų, kai vienintelis būdas vaiką ištraukti iš liūno – jį paimti iš šeimos ir galbūt netgi įvaikinti.

„Laiku nesutvarkius teisinio statuso vaikas praranda galimybę būti įvaikintas“, – pabrėžė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos laikinasis vadovas.

Pasak jo, tai ypač aktualu kūdikiams iki trejų metų, nes jie įvaikinami dažniausiai, tad ragino operatyviai spręsti šiuos klausimus.

„Formalus pastangų dėjimas nėra pagrindas neriboti tėvų valdžios. Statistika rodo, kad laikinai apribojus valdžią labai mažai atvejų, kai ribojimas panaikinamas visai“, – sakė svečias, pridūręs, kad jeigu matoma, kad situacija nesikeičia, tėvai nesistengia keistis, vaiko interesai neatstovaujami, reikėtų nepabijoti riboti tėvų valdžią nelaikinai.

Visgi visais atvejais, kaip sakė jis, turi būti išklausyta vaiko nuomonė, kiek įmanoma, reikia į ją atsižvelgti, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarauja jo paties interesams.

Ar vaiko paėmimas iš šeimos pagrįstas, ar nepagrįstas, nuo šiol tikrins ne savivaldybių administracijos direktoriai, bet teismas. Administracijos direktoriai spręs tik laikinosios globos nustatymo klausimus. Visais atvejais turi būti reaguojama operatyviai, nedarbo dienomis bus reaguojama į policijos pranešimus, bet visais atvejais pagalba turi būti užtikrinama visą parą.

Nuo šiol bus vertinamas vaiko situacijos šeimoje grėsmės lygis. Tais atvejais, kai nustatomas pirmas grėsmės lygis, yra inicijuojamas atvejo vadybos procesas, bei pagalbos planas, o antro grėsmės lygio atvejais vaikas paimamas iš šeimos, veiklą pradeda mobili komanda, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką, inicijuojamas vaiko laikinosios globos paėmimo klausimas.

Apie grėsmės lygius, mobilią komandą bei atvejo vadybą susitikimo metu kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Šakių rajono savivaldybėje Brigita Gaižauskaitė, apie pasirengimą teismui, kreipiantis dėl vaiko teisių, pranešimą skaitė teisėja J. Sungailaitė.

Skelbiama, kad Lietuvoje po pasikeitusio įstatymo per pirmąsias dienas iš tėvų ir teisėtų globėjų buvo paimta 90 vaikų, iš jų 30 nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas teisinis sprendimas paimti juos iš tėvų. Kiti 60, įvertinus grėsmės lygį, bus grąžinti tėvams arba, nustačius antrą grėsmės lygį, bus sprendžiama dėl jų paėmimo iš tėvų.

Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Šakių rajono savivaldybėje Rūtos Lebedžinksienės, Šakių rajone antras grėsmės lygis nuo liepos 1-osios nenustatytas nė vienam vaikui, keturiems nustatytas pirmas grėsmės lygis.

R. Lebedžinskienė informavo, kad visa informacija dėl reikiamos atvejo vadybos perduota paslaugas koordinuojančiam Šakių socialinių paslaugų centrui. Per visus praėjusius metus rajone 22 vaikams reikėjo laikinosios globos, tai dabar reikštų, kad jiems nustatytas antras grėsmės lygis. Tačiau, kaip minėjo R. Lebedžinskienė, vienoje šeimoje buvo šeši, kitoje penki vaikai, tad šeimos, su kuriomis reikėtų dirbti, būtų tik dvi. Rajone vaikai dažniausiai iš šeimų paimami dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Nustačius antrą grėsmės lygį turėtų būti kviečiama ir mobili komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir priklausomybių ligų specialistas (pagal poreikį galėtų būti ir kitų sričių specialistai). Į Šakius ši komanda vyktų iš Marijampolės.