Grybavimo entuziastai socialinių tinklų viešose grybautojų grupėse ar savo asmeninėse paskyrose visą vasarą dalijosi savo laimikių nuotraukomis. Vasaros pradžioje grybautojai puikavosi voveraitėmis, o dabar jau kuris laikas pasirodo ir kitų grybų – baravykų, šilbaravykių, raudonviršių – nuotraukų. Tiesa, mūsų rajono gyventojai laimikiais girtis pradėjo tik prieš gerą savaitę.

Dar vasaros viduryje grybautojai aktyviai diskutavo, kad šiemet miškuose vos keli baravykai, o pernai tokiu pat metu jų buvo galima pririnkti pilnas pintines. Jie buvo sunerimę, ar šiemet daugiau grybų jau nebebus, ar gamta mus vis dėlto palepins baravykais... Grybų derliumi pirmiausia ėmė girtis Aukštaitijos gyventojai. Praėjusią savaitę pasipylė kraštiečių nuotraukos su pilnais kibirais raudonviršių, lepšiukų, o sekmadienį jau pasirodė kibirai su šilbaravykiais ir baravykais.

Praėjusį savaitgalį į Sudargą patikrinti žinomų grybynų su dviem bičiuliais vyko ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys. Kaip teigia pats pašnekovas, į mišką vyko ne tiek tikėdamasis rasti pilnas pintines grybų, kiek dėl smagaus laisvalaikio praleidimo. Miško paklotė Sudarge yra labai gera, todėl jis mėgsta praleisti laiką būtent čia, kad nereikėtų skverbtis per brūzgynus, klampoti per pelkes ir raistus, nors kartais, žinoma, aplanko ir kitus miškus. Grybautojai pirmiausia patraukė į savo žinomas vietas ir labai nustebo, kai grybai po poros gerų grybavimo valandų jau nebetilpo į kibirus... Šešiuose turėtuose trijų bičiulių kibiruose netrukus atsidūrė šilbaravykiai, geltonieji kazlėkai (dar vadinami makavykais), voveraitės, vienas kitas raudonviršis, lepšiukas. Kas į turėtą tarą netilpo, teko nešti glėbiuose ir striukėse... Iš tokių teisėjo ir kitų socialiniuose tinkluose po grybavimo pasidalintų įspūdžių galime drąsiai teigti, kad mūsų rajone grybavimo sezonas irgi atidarytas ir laimikiai visai neprasti. A. Rauktys sako, kad grybavimas, nepriklausomai net nuo rezultato, yra jo vienas iš mėgstamiausių laisvalaikio praleidimo formų, nes yra proga išeiti į mišką, pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, gamtos apsuptyje išvaikyti susikaupusius darbinius stresus ir rūpesčius. Tuomet, anot teisėjo, jau tampa nebesvarbu, kiek ir kokių grybų pavyks miške rasti. Tiesa, šeštadienio laimikiu grybautojas vis dėto labai džiaugiasi, sako, kad tai yra puikios atsargos žiemai – tiek šaldytos, tiek marinuotos, tiek džiovintos ir nuostabi dovana bei vaišės į svečius užsukusiems – ypač didmiesčių gyventojams.

Baltkojų girioje grybaujantis Šarūnas iš Duobiškėlių kaimo praėjusį sekmadienį irgi patikrino savo žinomas grybavietes ir grįžo ne tuščiomis, o su pilna pintine raudonviršių. Grybautojas sako prieš kelias savaites dar nematęs miške nė musmirės, o dabar jau galima džiaugtis pirmaisiais laimikiais.

„Grybų dar nėra daug, bet jau po krepšį kasdien prirenku“, – sako grybautojas.

Tiesa, Baltkojų girią pamėgę grybautojai guodžiasi, kad netrukus jiems bus sunku pamatyti po nukritusiais lapais grybus, todėl dabar yra pats laikas ieškoti miške laimikių. Kitais metais mūsų rajono grybautojai pilnomis pintinėmis didžiuodavosi jau birželyje, o dabar dėl sausros grybavimo sezonas prasidėjo tik rugpjūčio pabaigoje. Tačiau, kaip sako pats grybautojas, džiugu, kad iš viso atsirado grybų, nes jis jau manė, kad šįmet jų ragauti neteks. Šarūnas, pats gyvenantis prie kelio, kuris veda pro jį į Baltkojų girią, sako pastaruoju metu jau pastebėjęs daugiau grybautojų mašinų, sukančių tuo keliu, tačiau tokio antplūdžio, kaip ankstesniais metais, dar nėra. To priežastis gali būti ir ta, kad miške yra padaryta daug kirtimų – grybautojai atvažiavę į mišką randa iškirstas savo pamėgtas grybavietes, o naujų paieška užtrunka ilgesnį laiką, todėl dažnas užuot čia gaišęs laiką patraukia į kitus rajono miškus.

Tačiau faktas, kad mūsų rajono miškuose jau galima rasti rudens gėrybių, yra patvirtintas, tad belieka eiti jų ieškoti.