baneris leidinys

debatai draugas
Nuotr. Politiniuose debatuose dalyvavo visi šeši rinkėjų pasitikėjimą bandantys pelnyti kandidatai. Iš kairės: Mindaugas Bastys, Irena Haase, Vigilijus Jukna, Giedrius Surplys, Mindaugas Tarnauskas ir Paulius Visockas.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Šakių „Žiburio“ gimnazijoje laikraščio „Draugas“ iniciatyva vyko žurnalisto Rido Jasiulionio moderuojami politiniai debatai, kuriuose dalyvavo visi šeši Zanavykų rinkimų apygardoje dalyvaujantys kandidatai.

Oponento nevertino

Rinkėjų pasitikėjimą rinkimuose bando pelnyti save išsikėlę Mindaugas Bastys bei Mindaugas Tarnauskas, Darbo partijos kandidatas Vigilijus Jukna, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Irena Haase, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Giedrius Surplys bei Lietuvos socialdemokratų – Paulius Visockas.

Moderatoriaus pristatyti bei save pristatę kandidatai pirmiausiai buvo paprašyti įvertinti M. Basčio, po kurio pasitraukimo bei Konstitucinio Teismo sprendimo ir vyksta neeiliniai rinkimai Zanavykų rinkimų apygardoje, situaciją. Oponentai vertinti kolegos elgesio nebuvo linkę ir sakė, kad viskas priklausys nuo rinkėjų pasirinkimo. Tiesa, debatų klausimai su kandidatais iš anksto nebuvo derinti, jie buvo supažindinti su preliminaria renginio schema bei gairėmis. Tai, beje, patiko ne visiems – vienas kandidatas sakė, jog tokiu atveju renginio ir negalima vadinti debatais, o „tik susitikimu su gyventojais“.

Pagrindinės rajono problemos

Vėliau kandidatai buvo paprašyti įvardyti pagrindinę ar pagrindines apygardos bei šalies problemas bei pasiūlyti konkrečius būdus joms spręsti. Jei problemas daugelis vardijo daugmaž konkrečiai, tačiau pasiūlymai joms spręsti buvo gana abstraktūs. M. Bastys pagrindinėmis rajono problemomis įvardijo demografinę, žmonių pragyvenimo blogėjimo, akcentavo, kad rajonas kaimiškas, nėra jame pramonės, neišspręsti švietimo klausimai. I. Haase, tą ji akcentuoja ir savo programoje, iškėlė Šakių ligoninės išsaugojimo klausimą. Vėliau G. Surplys patikslino, kad jam sveikatos ministras Aurelijus Veryga yra patikinęs, jog jokio „juodojo ligoninių sąrašo“ nėra ir Šakių ligoninė nebus uždaryta. Beje, jis nuotaikingai žadėjo I. Haase netgi ministro telefono numerį duoti, kad, norėdama šiuo klausimu pakalbėti, turėtų kaip susisiekti. Beje, ir kiti kandidatai savo pasisakymuose taip pat kalbėjo apie ligoninę, jos svarbą, tačiau debatuose ne vienas iš jų sakė esą šiuo klausimu manipuliuojama per daug.

V. Jukna vardydamas vietines problemas irgi paminėjo ligoninę, taip pat kelius, žvyrkelius bei iškėlė seniūnijų stambinimo problemą. G. Surplys aiškino, kad mūsų rajonas nuo kaimyninių išsiskiria didesniu žmonių mažėjimu nei kitur, todėl pasisakė už užimtumo didinimą ir sakė, kad prioritetas turi būti „ne fontanai, ne trinkelės, o darbo vietos ir geras užmokestis“. M. Tarnauskas, be demografinės, įvardijo investicijų pritraukimo, infrastruktūros problemas bei sakė, kad reikėtų profesinį mokymą padaryti patrauklų. P. Visockas iškėlė bendrą socialinės atskirties mažinimo bei regionų problemą prieš du didžiuosius centrus, taip pat kalbėjo apie verslo modernizavimą, laisvalaikio erdvių kūrimą.

Nacionaliniai reikalai

Kalbėdamas nacionaline tematika G. Surplys iškėlė žmonių netekimo šalies mastu problemą, pasisakė už ES pasienio savivaldybių įstatymą, nes mano, kad prie sienos gyvenančios savivaldybės turėtų būti šalies vizitinė kortelė. Svarbi jam šeimų politika, tad žadėjo siekti šeimų bilieto daugiavaikėms šeimoms ir norėtų, kad pirmus vaiko auginimo metus būtų sąlygos ir auginti vaiką, ir dirbti. I. Haase, klausydama oponentų, sakė abejojanti, ar pažadus pavyktų įgyvendinti iki 2020-ųjų, nes kadencija truks tik dvejus metus. Pagrindine nacionaline problema ji įvardijo antstolių įkainių sureguliavimą. P. Visockas siūlė taikyti skirtingo dydžio PVM skirtingiems produktams bei pasisakė už progresinius mokesčius. M. Tarnauskas pasisakė prieš etatinį mokytojų apmokėjimą ir akcentavo susiskaldymą, bet ne darbą kartu vardan valstybės. V. Jukna nepritarė mokesčių didinimui ūkininkams, apgailestavo, kad mažėja smulkiųjų ūkių bei nelieka agrarinio universiteto Lietuvoje. M. Bastys iškėlė teisingumo tiek socialine, tiek ekonomine prasme svarbą.

Klausimų daugiau nei 50

Ypač aktyvūs buvo ir salėje susirinkę žiūrovai. Jiems buvo suteikta galimybė klausimus užduoti tiek tiesioginės transliacijos metu „Facebook“, tiek juos užrašant ant lapelių, tiek klausiant gyvai. Buvo, kurie į renginį atėjo išties pasiruošę ir klausimus atsinešė iš namų, netgi rinktus kompiuteriu. Kadangi klausimų skaičius viršijo 50, dėl laiko stokos ne visi jie buvo užduoti kandidatams, daugelis kartojosi, tad buvo pateikti apibendrintai, tačiau, kaip bebūtų, šis sprendimas patiko ne visiems žiūrovams. Daugiausiai klausimų buvo skirta M. Basčiui bei G. Surpliui. Beje, žemės ūkio ministras daugiausiai dėmesio sulaukė ir iš kandidatų, kai šiems buvo suteikta galimybė klausimus pateikti vieni kitiems. Kalbant apie M. Bastį, žiūrovams labiausiai rūpėjo jo neištesėti, bet anksčiau rinkėjams duoti pažadai, apkaltos proceso niuansai. G. Surplio ne vienas teiravosi, kaip jis derintų Seimo nario bei ministro darbą, domėjosi, kodėl darbo metu dalyvavo radijo laidoje bei taip pažeidinėjo įstatymą, klausė, ar visgi jis, ministras, nesinaudoja savo tarnybine padėtimi. Žemės ūkio ministras bei kandidatas mūsų apygardoje nemano, kad laužo įstatymus ar naudojasi padėtimi, nes sako, kad „vagia laiką iš pietų“, agituoti vyksta asmeniniu automobiliu. Atsakydamas, ar užteks laiko ir darbui, ir šeimai, jis sakė esantis našus arklys. P. Visockui priminta „auksinių šaukštų“ istorija, tačiau jis gynėsi negalintis situacijos komentuoti už kitus, M. Tarnausko klausta, kodėl šis nepriima kritikos ir socialiniuose tinkluose trina neigiamus komentarus bei juos blokuoja, bet kandidatas su šiais argumentais nesutiko ir rėžė, kad tai politinių oponentų provokacijos.

Moka ar nemoka?

Kadangi iš šešių trys kandidatai Vyriausiajai rinkimų komisijai yra nurodę, kad moka užsienio kalbas, trys nenurodę nieko (M. Bastys, I. Haase, M. Tarnauskas), mokančiųjų jaunimas angliškai teiravosi, ar vykstant į užsienį atstovauti šalies interesams šiems būtų reikalingi vertėjai. Klausimas ypač nepatiko V. Juknai.

„Juokas ima nuo šito“, – sakė jis prisiminęs prezidentės egzaminus prieš tampant ministru, siūlė jausti pagarbą lietuvių kalbai ir aiškino, jog vertėjo jam nereikėtų, nors savo žinias demonstruoti atsisakė.

P. Visockas pripažino, kad tobulai nė vienos užsienio kalbos nemoka, tad rimtam susitikimui vertėjas esą praverstų. G. Surplys, nurodęs mokantis prancūziškai, vienintelis į klausimą sureagavo nelietuviškai. M. Bastys ir M. Tarnauskas gynėsi nurodę mokantys užsienio kalbas, tačiau jų anketose tai neatsispindi. Telieka retorinis klausimas – privalo ar neprivalo Seimo narys mokėti užsienio kalbą ir drįsti žinias parodyti rinkėjams?

Ne tik klausimai, bet ir komplimentai

Žinant, kokia situacija yra su Gelgaudiškio dvaru, kandidatams buvo pasiūlyta pabandyti įtikinti esą potencialų investuotoją, kad šis investuotų būtent čia. Visgi daugelis labiau apžvelgė bendrą situaciją, bet įtikinėti nesiėmė. Štai P. Visockas pasidalijo nuomone, kad apskritai išeiti iš situacijos bus sudėtinga, M. Tarnauskas tai vadino socialiniu verslu, V. Jukna ragino atnaujinti derybas su ankstesniu potencialiu investuoju, I. Haase mano, jog reikia daugiau reklamos.

Pasirodė, kad kandidatams gana netikėtas pasiūlymas buvo pasirinktam oponentui pasakyti komplimentą. Taip pat galėjo vienam iš jų užduoti klausimą. Kaip anksčiau minėta, daugiausiai klausimų sulaukė G. Surplys. Faktiškai visi pasidžiaugė, jų vertinimu, korektiškai vykstančia politine kampanija.

Pažadai

Kokie rinkimai be pažadų? Moderatorius ragino sukonkretizuoti svarbiausius, o rinkėjams akylai fiksuoti, vėliau stebėti, ar jie bus ištesėti. M. Bastys vylėsi palaikymo, o gavęs jį esą toliau galėtų dirbti, nes patirtis nemaža. I. Haase žadėjo stengtis dėl ligoninės išsaugojimo ir pabrėžė, kad ne žada, bet nori dirbti. V. Jukna minėjo turintis ne pažadų, o įsipareigojimų, tarp kurių, be ligoninės, – kelių tvarkymas, jaunimo pritraukimas, darbo vietų kūrimas bei seniūnijų optimizavimas. G. Surplys taip pat minėjo kelius, pastangas pritraukti dvarui investuotoją bei apskritai dėmesį kultūrai. Kalbėdamas šalies lygiu jis dar kartą paminėjo jau paminėtą pasienio savivaldybių įstatymą, taip pat norėtų keisti rinkimų apygardas, nes jam nelogiška, kad Zanavykų apygardai priskirta dalis Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkių. M. Tarnauskas skaitė savo rinkiminėje programoje surašytus 10 pasižadėjimų, kuriuose – ištikimybė šaliai, sąžiningas atstovavimas rinkėjams, pagarba kitam, įsiklausymas, nepakantumas korupcijai, iniciatyvos verslui ir pan. P. Visockas žadėjo laimėjimo atveju dažniau lankytis apygardoje, mažinti socialinę atskirtį, išlaikyti švietimo sistemos tinklą. Nors pažadų daugybė, ne visi čia ir suminėti, būdų tam pasiūlyta mažai. Kaip bebūtų, rinkėjams debatai buvo dar viena proga išgirsti kandidatus, susidaryti nuomonę ir nuspręsti, kuriam atiduos balsą jau šį sekmadienį, rugsėjo 16 d., vyksiančiuose rinkimuose.

Beje, praėjusį šeštadienį Šakiuose LNK komanda filmavo politinių debatų laidą „Lietuvos sprendimas“, o ketvirtadienį, Sintautų kultūros centre vyks debatai su žurnalistu Andriumi Tapinu priešaky. Tad rinkėjai turės dar vieną progą susidaryti nuomonę apie kandidatus, bandančius įrodyti, kad būtent jie verčiausi zanavykų balso.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos