baneris leidinys

labdaros valgykla atidarymas
Nuotr. Kviesdami užeiti į jaukias labdaros valgyklos patalpas simbolinę juostelę perkirpo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis ir VšĮ „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Prieš dvejus metus labdaros valgyklos įkūrėjai Giedrė ir Julius Šedbarai liko gatvėje, turėdami tą pačią, daugiau nei penkerius metus vystytą idėją nemokamai maitinti skurdžiai gyvenančius. Vėtyti ir mėtyti jie visgi rado daugiau bendraminčių ir štai pirmadienį pasirodė saldūs atsidavimo bei darbo vaisiai – duris, perkirpus juostelę, oficialiai atidarė naujai įrengta labdaros valgykla.

Per visą G. ir J. Šedbarų labdaringos veiklos laikotarpį keitėsi ne tik labdaros valgyklos patalpos. Pasikeitė ir pats įstaigos pavadinimas – įregistruota VšĮ „Namai visiems“, nes būtent toks jų darbo tikslas – kad įstaigoje it namuose jaustųsi kiekvienas čia užsukantis. Ir svarbiausia – gautų ne tik supratimą, gerą žodį, bet ir šiltą dubenėlį sriubos, galėtų pasirinkti labdaros.

„Namų visiems“ vadovė G. Šedbarienė prisimena, kad viskas prasidėjo nuo to, kai prieš daugiau nei penkerius metus su savo idėja nuėjo pas Socialinės paramos skyriaus vedėją Leonorą Pocevičiūtę ir pasiūlė nemokamai maitinti 10 vargingiau gyvenančių šakiečių.

„Daug kam kilo klausimų, kaip, kodėl nemokamai, teko aiškintis“, – prisimena pradžią G. Šedbarienė.

Visgi palaipsniui veikla įgavo pasitikėjimą ir niekas neabejojo, kad labdaros valgykla Šakiuose reikalinga, tačiau ne kartą reikėjo spręsti patalpų klausimą, ieškoti sprendimų, kur prisiglausti.

„Prieš dvejus metus likome gatvėje su savo idėja, o šiandien turime štai ką“, – džiaugėsi G. Šedbarienė ir jos idėjų palaikytoja bei lygiaverte partnere pristatyta Aušra Butkauskaitė-Sederevičienė.

2017 m. pavasarį Šakiuose, Birutės gatvėje, buvo nupirktas namas, kuriame iki tol buvo statybinių prekių parduotuvė. Ieškant rėmėjų jis buvo remontuojamas ir tvarkomas, nors ir tuomet buvo abejojančių, ar tikrai jiems pavyks.

Štai ir valgyklos atidarymo metu Arūnas Tarnauskas nepabūgo paatvirauti ir pripažino, kad idėjos įgyvendinimą vertinęs gana skeptiškai ir vidinių abejonių buvę: negi jiems tai pavyks, negi tai tikrai įmanoma, negi tai padarys...

Ieškoti idėjos palaikytojų bei rėmėjų teko ne kartą. Ne kartą teko išgirsti klausimus, tai argi ne gėda prašyti, kaipgi drįsta...

„Tai buvo nauja, nepatirta. Kada kitam prašai, yra daug lengviau, bet kada gauni... Supratau, kas tai per jausmas. Pamenu, Druskininkuose močiutę, kuri prašė išmaldos ir jai įmetėme kelis euriukus. Ji verkė, dėkojo, sakė, kad melsis už mus, o aš galvoju, ko ji verkia. Tai tik keli eurai. Bet tai tas pats jausmas, kai pirmieji ūkininkai paaukojo nemažą sumą ir buvo paspirtis eiti į priekį. Tada važiuoju iš Kauno ir žliumbiu, kaip ta močiutė. Galvoju, kiek mums pinigų davė! Tai taip sumišę viduje. Ir gera, ir atsakomybė didžiulė“, – mintimis apie įgytą patirtį dalijosi A. Butkauskaitė-Sederevičienė.

Nors planų plėstis yra, šiuo metu suremontuota pagrindinė labdaros valgyklos salė, virtuvė, įsigyti baldai, yra reikalinga virtuvės įranga. Jau pirmadienį, iškart po oficialaus atidarymo, labdaros valgykloje lankėsi ir pirmieji lankytojai. Pasak G. Šedbarienės, prašymai buvo parašyti 50-ties žmonių, tačiau dažnai būna, kad ateina daugiau. Be to, šalia dubenėlio šiltos sriubos planuojama duoti ir antrą patiekalą, priklausomai nuo to, kokių produktų turės valgykla. Tiesa, sausi maisto daviniai buvo dalinami ir tuomet, kai virti sriubos galimybių nebuvo.

Kaip dėmesį atkreipė Socialinės paramos skyriaus vedėja l. Pocevičiūtė, dažnam išgirdus žodžius „labdaros valgykla“, ko gero, kyla niūros asociacijos ir mintyse išnyra su vargu, tamsa, galbūt veikla kažkur rūsyje susiję vaizdiniai. Dabartinis Šakių atvejis visiškai kitoks – patalpos erdvios, šviesios, o šeimininkų svetingumas, požiūris į žmogų išties žavi.

Labdaros valgyklos įkūrėjai tikina, kad jų tikslas ne tik labdara. Dar iki atidarymo šiose patalpose surengti du seminarai, durys įvairiems renginiams bus atviros ir ateityje. Beje, antrame pastato aukšte įsikūrę Bendruomeniniai šeimos namai, kurie irgi vykdo įvairią veiklą bei paslaugas. Neatsisakoma minčių čia įrengti ir dienos centrą, sutvarkyti likusią patalpų dalį, vizijose yra ir vieša skalbykla ar netgi laikinos nakvynės paslauga.

Į atidarymo iškilmes susirinkę svečiai žavėjosi geradarių užsidegimu, tikėjimu tuo, ką daro, ir linkėjo sėkmingos kloties ateityje.

„Didelė garbė kartu kirpti juostelę žinant, kad savivaldybė kaip partneris šitoj vietoj yra tik mažasis. Širdis didelė ir prie didelės širdies tikrai maloniau glaustis. Ačiū, kad prie didelės širdies kviečiate prisiglausti kad ir nedideliais techniniais sprendimais“, – sakė rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Štai administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė žavėjosi rezultatais ir pripažino, kad daugelis net gaudami nuolatines pajamas nepadarytų to, ką rėmėjų dėka padarė G. Šedbarienės vadovaujama įstaiga.

„Galvoju, kad kada nors tikrai pas jus dirbsiu“, – pažadą davė I. Šeflerienė.

Tiesa, būtent labdaros valgykloje dirbantiems savanoriams G. Šedbarienė ir tarė padėkos žodžius. Be jų, sako moteris, kaip be rankų. Štai Sigitas kiekvieną rytą surenka maisto produktus, Danutė ir Onutė sukasi virtuvėje, tvarko patalpas, tik paprašius pagalbos ranką tiesia ir nuolat čia besisukiojantis Arūnas.

„Smagu, malonu ir gera. Ačiū už galimybę prisidėti prie gerų darbų“, – dėkojo savanorės Odeta ir Rita.

O laimė, kaip byloja ir užrašas ant sienos, didėja, kai ja daliniesi... Tad su susirinkusiais į atidarymo šventę šeimininkai dalinosi ne tik lėkšte sriubos, antruoju patiekalu, bet ir torto gabalėliu, kava, arbata ir, žinoma, dėmesiu. Tuo, ką turi ir ką kiekvieną dieną dalina čia užsukantiems.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos