Nuo šiol socialiai remtinos šeimos galės miegoti ramiau – tuo pasirūpino Šakių savivaldybės Priešgaisrinė tarnyba, kurios iniciatyva rajono socialiniuose būstuose sumontuota 158  autonominiai dūmų detektoriai. Nemokami dūmų detektoriai, nupirkti iš savivaldybės biudžeto lėšų, socialiniuose būstuose montuojami jau nuo šių metų pavasario.

„Ši prevencinė priemonė yra skirta pirmiausia tam, kad padėtų išsaugoti žmonių gyvybes ir užkirstų kelią gaisrams, kuriuose kasmet žūsta nemažas skaičius žmonių“, – aiškina savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Gintautas Vedegys.

Kad ir praėjusią savaitę – gretimame Jurbarko rajone naktį gyvenamajame name kilo gaisras, kuris pareikalavo dviejų žmonių gyvybių, o mūsų rajone paskutinis tragiškas įvykis, nusinešęs jaunos moters gyvybę, įvyko pernai gruodį. Tad tragiškų gaisrų įvyksta tiek mūsų, tiek aplinkiniuose rajonuose kone kasmet. Norėdami įspėti apie namuose sklandančius dūmus ir galbūt išgelbėti nors vieno žmogaus gyvybę, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai jau ne pirmus metus gyventojus ragina įsirengti dūmų signalizatorius savo namuose, o nuo šių metų gegužės 1 d. Lietuvoje jie privalomi kiekvienuose namuose.  

Lekėčių seniūnija jau yra mūsų rajono gerasis pavyzdys – seniūnas Ričardas Krikštolaitis prieš kurį laiką pats inicijavo panašią akciją ir seniūnijoje visi socialiniai būstai turi dūmų detektorius.

Šakių seniūnija yra didžiausia, tad miestui dūmų detektorių tenka daugiausia – net 87. Štai vieną dūmų detektorių antradienio rytą prie pat seniūnijos esančiame socialiniame būste ir sumontavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas G. Vedegys bei seniūnijos darbuotojas ir pats seniūnas Dalius Jasevičius. Taip pat būsto gyventojui jie suteikė informaciją, kaip reaguoti ir eksploatuoti naują namų įrenginį. Namo gyventojui paaiškinta, kad jokiu būdu nepultų įrenginio išmontuoti ar išjungti, jeigu jis suveiktų ir imtų garsiai signalizuoti dėl to, kad patalpoje prisikaupė dūmų kuriant krosnį ar gaminant maistą – tiesiog reikia atidaryti duris ir langus, išvėdinti patalpą. Tada dūmų detektorius nustos signalizavęs be reikalo.

Seniūnijose, kuriose nėra savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, kurie socialiniuose būstuose ir sumontuoja dūmų detektorius, mielai sutiko bendradarbiauti patys seniūnai ir pavedė tą darbą atlikti savo darbuotojams. Socialiniuose būstuose sumontuoti gan nebrangūs, Olandijoje pagaminti dūmų detektoriai, kurių vienas savivaldybės biudžetui atsiėjo 4,80 euro. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas G. Vedegys sako, kad po metų užteks pakeisti dūmų detektoriui elementą ir įrenginys kuo puikiausiai tarnaus toliau. Kaip teigia pats tarnybos viršininkas, ši prevencinė priemonė yra skirta pirmiausia tam, kad padėtų išvengti nelaimių ir ugniagesiams gelbėtojams netektų tiek dažnai vykti į iškvietimus, kurie visiems mokesčių mokėtojams per metus atsieina tikrai nemažai.

„Atrodo, kad rajone gaisrų vyksta nedaug, o rezonansinių įvykių, kai žūsta žmonės arba dega fermos ir panašiai, turime dar mažiau, tačiau priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis per metus išvyksta į įvykį apie 340–360 kartų, o tai reiškia, kad jis pajuda kasdien kažkur rajone“, – sako G. Vedegys.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai vyksta ne tik gesinti gaisrų – jie dalyvauja ir įvairiuose gelbėjimo darbuose, eismo įvykiuose, saugo teritoriją atradus sprogmenį ir kt. Kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkai galėtų tiksliau žinoti, kur ir kada vyksta bei kurią minutę tiksliai išvažiuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai, trijose naujausiose rajono gaisrinėse mašinose buvo nupirktos ir įmontuotos GPS įrangos. Anot G. Vedegio, tai leidžia neišėjus iš kabineto tiksliai matyti, kur ir kada pajudėjo gaisrinė mašina, bei išvengiama žmogiškųjų faktorių, dėl kurių kartais apibūdinant įvykius atsiranda netikslumų.