Daugiabučių renovacija – tai procesas, į kurį įtraukta net keletas valstybinių institucijų, kurios turi užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai, o pats rezultatas būtų naudingas gyventojams. Deja, ne visais atvejais mūsų rajone renovacija vyko sklandžiai – vienai Šakių Vytauto g. 21 namo gyventojai teko kreiptis net į Seimo kontrolierę, kad padėtų išaiškinti nepaprastą situaciją, kurioje po nesklandžios renovacijos atsidūrė dviejų butų gyventojai.  

Šakių miesto Vytauto g. 21 namo pirmojo aukšto gyventojai ilgus metus dėl neefektyvios namo renovacijos blaškėsi po savivaldybę ir kitas būsto atnaujinimą kuruojančias įstaigas, kol galų gale, nesulaukę tinkamo požiūrio į savo išsakytą problemą, kreipėsi į Seimo kontrolierę Mildą Vainiūtę. Pastaroji, išnagrinėjusi šį atvejį, konstatavo faktą, kad valdininkai ir kitos už renovacijos efektyvumą ir įgyvendinimą atsakingos įstaigos pažeidė dviejų minėto namo butų gyventojų interesus. Konfliktinė istorija prasidėjo dar 2015 m., kai buvo baigtas renovuoti Vytauto g. 21 daugiabutis namas, o dviejų butų gyventojai dėl įvykusios namo renovacijos ne tik kad nepatyrė žadėtos naudos, bet atvirkščiai – sulaukė didesnių sąskaitų už šildymą. Problemos esmė visiškai paprasta – prasidėjus namo atnaujinimui didžioji gyventojų dauguma surinkusi parašus taupumo tikslais (sutaupė 20 tūkst. litų) pakeitė techniniame Investicijų plane numatytą priemonę – „rūsio lubų apšiltinimas“. Po to, kai nebuvo apšiltintos rūsio lubos, pirmojo aukšto namo gyventojai patyrė didžiulį diskomfortą, kai jų butuose po renovacijos netapo šilčiau, o atvirkščiai – atšalo, nes iš drėgno rūsio į viršų skverbėsi šaltis. Dėl šios problemos ir kitų atnaujinimo metu padarytų nusižengimų pirmojo aukšto gyventojai pradėjo skųstis renovacijos procesą prižiūrinčioms ir atsakingoms institucijoms – savivaldybei, administratoriui (šiuo atveju – UAB „Šakių komunalinis ūkis“), Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA), tačiau niekur tinkamo atsakymo ir šios problemos sprendimo nesulaukė. Valdininkai vieni nuo kitų gainiojo gyventojus ir galiausiai pasiūlė patiems samdytis ekspertus, kad raštiškai įrodytų problemą esant, nes jie esą čia bėdos nemato. Plačiau apie tą situaciją ir valdininkų bei administruojančios įmonės požiūrį į šią problemą laikraštis „Draugas“ rašė dar 2015 m. 85 numeryje (straipsnyje „Po daugiabučių namų renovacijos džiaugiasi toli gražu ne visi“).

Gal kitas žmogus tokioje situacijoje būtų ir rankas nuleidęs, susitaikęs su neteisybe, bet Vytauto g. 21 namo vieno buto gyventoja Jūratė (pavardė redakcijai žinoma) nepasidavė. Vis varstė valdiškų įstaigų duris, rašė skundus ir, pasikeitus rajono valdžiai, vėl suskubo pagalbos ieškoti pas valdininkus. Deja, ir čia ne visai sėkmingai. Šių metų sausio 29 d. Jūratė kreipėsi į rajono merą Edgarą Pilypaitį su eiliniu prašymu padėti išspręsti šią problemą, nurodė visas aplinkybes.

„Pertvarkius (renovacijos metu) namo šildymą į dvivamzdę šildymo sistemą, pirmame aukšte šildymas pablogėjo, o mokėjimai už šildymą žymiai pakilo [...]. [...] gyvenimo kokybė atnaujintuose butuose po renovacijos pablogėjo. Rūsio vamzdynas izoliuotas, todėl rūsiai yra daug šaltesni, tai ir pirmame aukšte šildymas neefektyvus“, – dėsto nusivylusi moteris.

Vasario 6 d. Jūratė gavo iš savivaldybės mero pavaduotojo Bernardino Petro Vainiaus raštišką atsakymą, kuriame sakoma, kad, išanalizavus situaciją dėl moters skundo, savivaldybės administracija supranta, kad Jūratės ir kaimyninio buto gyvenimo komforto lygis ir šiluminės energijos suvartojimo dydis tiesiogiai priklauso nuo neapšiltintos daugiabučio namo pirmo aukšto perdangos. Taip pat atsakomajame rašte Jūratei mero pavaduotojas pabrėžė, kad rūsio sienos ir pirmojo aukšto sienos yra dar kitu specialiu būdu apšiltintos, o kitų aukštų gyventojai šitokios prabangos neturi. Savivaldybė tada pasiūlė moteriai spręsti problemą dviem būdais: pirmas – rūsio lubas apšiltinti iš daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondo, antras – rūsio lubų dalį, dėl kurios kyla problemų, šiltinti iš savo asmeninių lėšų.

Dar šių metų liepos 12 d. Jūratės skundą dėl renovacijos darbų kokybės nagrinėjo ir agentūra BETA, kuri savo išvadose konstatavo, jog gyventojams atsisakius rūsio perdangos šiltinimo buvo atlikti fasado šiltinimo darbai. Tačiau šiltinant cokolinę namo dalį (taip pat rūsio sienas iš išorės) ne mažiau kaip 120 cm į gylį lyjant į rūsio patalpas skverbiasi vanduo, drėksta grindys, sienos, kaupiasi nemalonūs kvapai. Agentūros specialistas įvertinęs esamus defektus pasiūlė jų šalinimo būdus. Taip pat BETA  agentūra rekomendavo namo administratoriui inicijuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir spręsti iškilusią problemą bei perdangą apšiltinti, o išlaidas turi padengti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.  

Tačiau ir po šios institucijos rekomendacijų daugiabučio namo pirmo aukšto gyventojų problemų ledai nepajudėjo, todėl Jūratė netekusi kantrybės apskundė visų institucijų galimai neteisėtą arba atmestinai prižiūrimą namo administravimo ir renovacijos eigos efektyvumo stoką minėtai Seimo kontrolierei.

 „Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė situacijos iš esmės nesiaiškino, pateikė nemotyvuotą atsakymą. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. [...] Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, – išvadose teigia Seimo kontrolierė.

Seimo kontrolierė pabrėžia, jog viešojo administravimo institucijų (įskaitant ir Savivaldybės administracijos) veikla turi būti organizuojama taip, kad asmenims (pareiškėjams), kurie kreipiasi į šias institucijas, nekiltų pagrįstų abejonių dėl institucijos nešališkumo ir objektyvumo. Dėl to Seimo kontrolierė savo sprendimuose sako, kad Jūratės skundo dalis dėl Šakių rajono savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo sprendžiant namo atnaujinimo klausimus yra pagrįsta. Taip pat Seimo kontrolierė pripažino, kad nagrinėjant Jūratės skundus buvo ir Šakių rajono savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo.

Savo rekomenduojamose išvadose Seimo kontrolierė savivaldybei (administracijos direktoriui) rekomenduoja imtis teisinių ir organizacinių priemonių, kad savivaldybėje asmenų prašymai, skundai būtų nagrinėjami atsakant motyvuotai pagal prašymų turinį (į visus klausimus), laikantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto išsamumo principo. Kalbant apie šį konkretų atvejį, Seimo kontrolierė rekomenduoja imtis teisinių ir organizacinių priemonių sprendžiant daugiabučio rūsio perdangos apšiltinimo klausimą. Taip pat prašo informuoti bei pateikti išvadas, kaip ir kokių priemonių buvo imtasi po BETA atlikto tyrimo. Seimo kontrolierė pastabų ir rekomendacijų turėjo ir BETA agentūros direktoriui, kad panašios problemos ateityje nepasikartotų.

Lapkričio 26 d. apie Seimo kontrolierės pateiktas skundo išvadas redakcijai pranešė Jūratės giminaitis, nes moteris šiuo metu yra išvykusi į kitą šalį. Giminaitis sako, kad pagaliau teisybė triumfavo ir visuomenei atskleista, kaip mūsų rajone veikia ir dirba įvairios institucijos, kurios yra atsakingos už namų modernizavimo procesą ir turėtų dirbti žmonių gerovei, bet, deja, kartais atsitinka priešingai... Ir tik atkaklumo dėka kai kurie gyventojai atranda teisybę.