Savo pirmąsias Kalėdas šešių mėnesių berniukas švęs su globėjų liepalotiškių Tomo ir Vaidos Skaizgirių šeima. Skaizgiriai atviri: jie nemanė, kad tik pabaigus globėjams skirtus kursus iškart atsiras mažylis, kuriam bus reikalingi namai. Tiesa, ne tik jam, bet ir nepilnametei jo mamai. Visgi šiuo metu pas globėjus auga tik mažylis, o apie tai, jei laiką būtų galima atsukti atgal, jie net nesvarsto, nes tvirtai žino, kad viską pakartotų. „Tikime, kad darome gerą darbą“, – sako Skaizgiriai.

Širdis išsilydė

Vaida ir Tomas pasakoja vis pagalvodavę, kad kada nors ateity galbūt būtų prasminga globoti vaiką, tad kai buvo renkama grupė globėjų ir įtėvių mokymams, jie nusprendė juos išklausyti. Tačiau nemanė, kad taip staiga jų gyvenimas apvirs aukštyn kojomis, o vos prieš pusmetį po dukros priežiūros į darbą grįžusiai Vaidai vėl teks imti motinystės atostogas.

„Čia tikriausiai nesuplanuosi ir tam neįmanoma pasiruošti. Pasiūlė ir širdis išsilydė. Buvo ir baisu, ir ašaros bėga, ir labai noriu“, – apsisprendimą prisimena Vaida.

Šeima mažylį ir jo mamą buvo nuvykę aplankyti ir į Kauno klinikas, o po kelių dienų jie abu jau buvo jų namuose. Liepalotiškiai sako, kad viskas klostėsi labai natūraliai – ir mama, ir jos mažylis iškart tapo savais. Paviešėti pas mažylio mamą atvykdavo ir sesuo.

Išgirdę klausimą, o kaipgi į šeimos sprendimą tapti globėjais reagavo aplinkiniai bei artimieji, Skaizgiriai tik šypsosi, nes beveik visi sužinojo jau po fakto, kai kurie tik išvydę Vaidą stumdant vaikišką vežimėlį. Tomas prisimena ir juokingų nutikimų, kai štai Vaida su dukra turėjo vykti į ekskursiją, bet vyko Tomas.

„Klausia, o tai kur mama. Sakau, su broliuku namie. Autobuse tyla. Sako – kokiu broliuku? Iš kur?“ – prisimena vyras.

Mama kartu negyvena

Žinoma, tik iš šono gali pasirodyti, kad viskas ėjosi kaip per sviestą. Mat mažylio mama kartu su globėjais gyveno tik tris mėnesius. Galiausiai priėmė sprendimą grįžti pas savo motiną. Globėjai pasakoja, kad merginai nepavyko susitaikyti su tokiu gyvenimu, kur yra tam tikros ribos, taisyklės. Skaizgiriai pripažįsta, kad tokia situacija, kai reikia kažką įrodinėti, kovoti, pasitelkti ir policiją, tikrai nemaloni, tačiau mamai lankyti mažylį ir dabar sudarytos sąlygos bei planas, nes siekiama, kad būtų išlaikytas ryšys. Visgi globėjai prasitaria, kad nors sūnų ji turėtų aplankyti triskart per savaitę, ji buvo atvykusi vos kelis kartus po keliolika minučių, o paskutinįkart – spalio pabaigoje. Tačiau Skaizgiriai nei smerkia, nei teisia, nes tai jos apsisprendimas ir pasirinkimas.

Gyvena įprastą gyvenimą

Dabar Skaizgiriai yra laikinieji globėjai, o mažylio likimas turėtų spręstis, kai mama taps pilnametė, tačiau globėjai sako per daug negalvojantys į priekį ir džiaugiasi šia diena. Mažylis auga apsuptas dėmesiu ir meile, yra stiprus vaikas, tiesa, naktimis nelabai leidžiantis pailsėti, tad Vaida juokauja, kad bemieges naktis tikrai tenka prisiminti. Kankina vaikutį ir alergijos, tad globėjai svarsto, kad artimiausiu metu vėl teks vykti pas alergologus, ir pasidžiaugia, kad dabar atrado, jog berniukui tinka ožkos pienas.

Stebint iš šono, net nesuabejotum, kad tai ne jų mažylis. Įvažiavus į kiemą jis snaudė vežime, o  išgirdusi prabudusį  berniuką Vaida iškart išbėga į lauką jį pasūpuoti. Šeima džiaugiasi buvę dukros karnavale, jau planuoja Kalėdas, neseniai aplankė ir Vilniuje gimusį pusbroliuką. Trimetė Skaizgirių dukra berniuką vadina broliuku, kuriam kartais pavydi ir dėmesio, tad gyvenimas teka įprasta vaga.

„Šiaip nesigilinam, bet ir šiandien atėjo mintis, o kaip toliau klostysis, mažyli, tavo likimas“, – prasitaria Tomas ir neįsivaizduoja, kaip kūdikis galėtų gyventi tomis kitomis sąlygomis.

Tai ne biznis

Nors jie neabejoja, kad daro gerą darbą, bet dabartinė politinė situacija, visuomenės požiūris ir žeidžia, ir piktina.

„Globėją padaro tarsi tautos priešu. Jei kažkas mano, kad čia biznis, o vaikai tik prekės, labai drįsčiau suabejoti“, – sako T. Skaizgirys, svarstydamas, kad ir visuomenei reikia tai aiškinti, o ne tik transliuoti laidas, kurias žiūrint formuojamas ne pats palankiausias požiūris.

Jam pritardama žmona atvirauja, kad jeigu čia tik darbas, tai ji asmeniškai rinktųsi lengvesnį.

„Man tai nėra tik darbas, nors tikrai reikia dirbti. Mūsų atveju mes kalbame apie leliuką, bet kaip sudėtinga ir kiek reikia įdėti savęs ir darbo, kai pasiimi vyresnį, sužeistą ir įvairių išgyvenimų prislėgtą vaiką“, – mintimis dalijasi pašnekovė, pridurdama ir tai, kad būtent gražiuosius globos pavyzdžius ir reikia rodyti, drįsti apie tai kalbėti.

„Aš galvoju, kad man trūko tų pavyzdžių, tad esu tik už tai, kad reikia tai viešinti“, – įsitikinusi moteris.

O Tomas pokalbio metu ne kartą pabrėžia, kad jis už tai, jog visi vaikai augtų su mamomis, bet geromis ir atsakingomis. Gaila, kad visgi šiais laikais, kaip svarsto pašnekovai, tiek daug išmėtytų, nelaimingų vaikų...