Su žolininku Bernedinu Marčiumi susitinkame jo Kuro kaime esančioje sodyboje (Kauno r.), kurią jis su žmona Rita nusipirko prieš šešerius metus. B. Marčius pats augina ir gamtoje renka vaistažoles bei kitus sveikatai naudingus augalus. Šis žmogus šventai tiki tuo, ką daro, mielai dalinasi savo žiniomis ir ateities įžvalgomis.

Anot B. Marčiaus, vaistažolės mėgsta švarą ir tylą. Tokios vietos jis ir ieškojo, kol prieš šešerius metus netoli Lekėčių, Kuro kaime, pagaliau rado ir įsigijo sodybą, o aplink ją esančioje žemėje augina vaistažoles ir sako, kad dirvožemis, kuriame auga žolelės, yra švarus.

„Kai rudenį nukuliu grūdus, dvi dienas iš jų rėplioja vabalai, boružės, todėl, kad nenaudoju jokių chemikalų ar trąšų, ir žemė yra švari“, – pasakoja žolininkas ir nuogąstauja – vargu ar gamta atlaikys žmogaus kišimąsi.

Teiraujamės, kaip sutuoktiniai sugalvojo iš Kauno persikelti į kaimą. Bernedinas sako, kad tikriausiai likimas ir Dievo ranka jį čia atvedė. Prieš tai sodybą turėjo kitoje Kauno rajono vietovėje, tačiau išsigando chemijos, naudojamos šalia buvusių ūkininkų laukuose.

Kaip susidomėjo žolininkyste?

„Mama mano buvo žolininkė, aiškiaregė... o jos mirties dieną, kai man buvo 16 metų, šios galios perėjo man“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtino, kad savo šeimos poreikiams vaistažoles dažnai naudojo, o jas plačiau auginti ir padėti žmonėms pradėjo tuomet, kai atėjo tinkamas metas. Tada prasidėjo antrasis jo gyvenimas: „Kažkada ir aš turėjau ligų ir buvau daktarų nurašytas.“

Į Kuro kaimą atsikėlę Marčiai įsigijo šešis ha žemės, dar tris nuomojasi. Augina retų vaistažolių – Tibeto lofantų, darželinių žiomenių, paprastųjų rapontikų, auksinę šaknį (rožinę radiolą) bei tradicines vaistažoles – šalavijų, margainių, burnočių, valgomųjų viksvuolių, medetkų ir kt., taip pat rabarbarus.

„Tibeto lofantas – puikus imuniteto stiprintojas, valgomųjų viksvuolių gumbeliai labai skanūs ir vertingi, skoniu primenantys riešutus ar migdolus. Žmogui ypač vertingas rabarbaras – jo stiebai yra puikus skaidulų šaltinis“, – pasakoja Bernedinas.

Jis pataria, kad kiekvienoje sodyboje turėtų augti rabarbaras, rūtos, smidrai, diemedis ir kiti. B. Marčius rengia seminarus, kad žmones supažindintų su vaistažolių gydomosiomis savybėmis ir ragina jų užsiauginti patiems.

Klausiam, ar žolininku gali būti kiekvienas žmogus. Pašnekovas tvirtina – norint, jog žolelės turėtų gydomųjų galių, reikia įdėti ir savo gerosios energijos.

„Žolininkas yra ne tas, kuris tik žoleles surinko ir pardavė“, – sako jis.

„Gamta ir aš esame viena. Vos į mišką įžengia žmogus, miškas jaučia, kas jį myli, gal piktas žmogus atėjo“, – tvirtina pašnekovas. Anot B. Marčiaus, aplink Kuro kaimą, Lekėčių miškuose, auga daug naudingų vaistažolių – pavyzdžiui, meškinis česnakas, šeivamedis.

Kalba pakrypsta apie vandenį. B. Marčių neramina pasklidusi žinia apie vandenyje rastus didelius arseno kiekius. Jo nuomone, šis metalas vandenyje atsirado dėl per didelio pesticidų naudojimo žemės ūkyje.

„Jau tuoj būsime be Lietuvos turto – vandens, nes cheminiai preparatai pasiekė giluminius vandenis, todėl gero vandens atsargos mažėja. Jei dabar onkologiniais susirgimais serga kas trečias žmogus, po 5-erių–6-erių metų nerasime, kas nesirgtų...“ – liūdnas ateities perspektyvas dėstė žolininkas.

„Vanduo kaupia savyje neigiamą energiją: jaučia žmonių pyktį, didelius sambūrius, todėl ir Lekėčių šaltinio vandens struktūra kinta ir praranda gamtos natūralumą“, – svarstė pašnekovas.

Teiraujamės, ką daryti, kad ligos nesekiotų kaip alkani vilkai. Žolininkas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku visų amžiaus grupių žmonėms aktualu stiprinti imunitetą, saugantį nuo peršalimo ligų.

Anot jo, kai nusilpsta žmogaus imunitetas, organizmas nekovoja su ligomis. Tai vyksta dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo. Tuomet bakterijos tampa atsparios antibiotikams.

Imunitetui stiprinti Bernedinas paruošė mišinį „Vitaminų galia“, kurio sudėtyje laukiniai obuoliai, šermukšnio, aronijos, gudobelės uogos ir kiti augalai. Visi jie auga natūralioje gamtoje.

„Žmogus turi rasti harmoniją su gamta ir savimi. Daugiau laiko praleisti gryname ore, išmokti sustoti ir nurimti, nes vis bėga ir bėga. Kas rytą atsikėlus padėkoti Dievui ir žemei motulei... o ne kirsti medžius“, – reziumuoja pašnekovas.

B. Marčius savo ūkyje augina arba gamtoje renka augalus, kuria vaistažolių mišinius, konsultuoja žmones. Į jo sodybą užsuka ir sunkūs onkologiniai ligoniai. Kuro kaimo žolininkas yra padėjęs ne vienam sunkiai sergančiam žmogui išsikapstyti iš ligos.