baneris leidinys

baljanaite
Nuotr. Dariaus ir Girėno rinktinės 205 kuopos vadė vyr. ltn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė pasiryžusi ir toliau rengti daug įdomių pratybų, siekia, kad kuopos karių savanorių gretos didėtų, o kariai, atėjus X valandai, gebėtų apginti save, savo šeimą ir savo kraštą.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno rinktinės 205 lengvosios pėstininkų kuopos vadė vyr. ltn. Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė jau pusantrų metų vadovauja Šakiuose įsikūrusiai kuopai. Ji sako, kad myli Lietuvą ir yra įsitikinusi – kiekvienas karys savanoris turi mokėti apginti savo šeimą, miestą ir savo šalį.

Egzaminas tautai

Su vyr. ltn. Elmyra Baljanaite-Stanevičiene pokalbį pradedame apie Lietuvą bei artėjančią Laisvės gynėjų dieną. Ji pripažįsta, kad visada jaučia pareigą paminėti valstybei svarbias datas. Kuopos vadė ypač didžiuojasi Lietuvos valstybės istorine vėliava. E. Baljanaitė-Stanevičienė pasakoja, kad tuomet, kai lietuviai 1991 m. sausį stojo ginti Vilniaus televizijos bokštą, radiją ir televiziją, Parlamento pastatą, jai tebuvo vieneri metai. O studijuodama Karo akademijoje kartu su kurso kolegomis gavo užduotį suplanuoti LR Seimo gynybą.

„Aš manau, kad Sausio 13-oji lietuviams buvo tarsi egzaminas, patikrinimas, ar jie po Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, Kovo 11 d. akto pasirašymo tikrai nori būti laisvi. Tuomet nebuvo mobilių priemonių, bet pirmieji savanoriai, civiliai žmonės sugebėjo užtikrinti Seimo gynybą. Man tie įvykiai yra ypatingai gilūs, kai apie juos kalbu, atrodo, kad pati juose dalyvavau“, – sako kuopos vadė ir priduria, kad nuolat kviečia lektorius ir kuopos savanoriams Šakiuose rengia paskaitas apie pilietinį pasipriešinimą.

Kuopos vadė sako, kad Sausio 13-oji savanoriams tarsi gyvoji pamoka: gebėjimo išgyventi, gynybos, bendravimo su civiliais gyventojais ir kt. Šiais metais ji ir kuopos savanoriai prisijungs prie Šakiuose, Gelgaudiškyje bei Sintautuose rengiamų minėjimų, skirtų Laisvės gynėjų dienai.

Šeimoje ir daugiau kariškių

Nors E. Baljanaitė-Stanevičienė gimė Vilkijoje (Kauno r.), save laiko kaišiadoriete – čia mokėsi ir būdama penkiolikmetė, dar devintoje klasėje, jau tvirtai žinojo, kad stos į Karo akademiją. Elmyra pasakojo, kad atsiėmusi mokyklos brandos atestatą teturėjo vos savaitę atostogų, o sužinojusi, kad priimta į akademiją, susiruošti turėjo vos dvi dienas.

„Mane taip staiga ištraukė iš tos kasdieninės rutinos, jaunystės svajonių... Susirinkom akademijoje, aprengė karinėm uniformom su pilna ekipuote. Neturėjau jokios patirties, nes tuo metu Kaišiadoryse buvo panaikinta karių savanorių kuopa, šalyje nutraukta šauktinių privalomoji tarnyba“, – pasakoja Elmyra ir priduria, kad apsisprendimą tapti karininke lėmė tai, kad jos giminėje buvo kariškių – seneliai buvo karininkai: „Man į kraują įaugęs pareigos jausmas ginti savo šalį.“

„Aš nusprendžiau, kad man nuobodus gyvenimas netinka. Aš norėjau veiklos, todėl ir pasirinkau kariuomenę“, – atvirauja E. Baljanaitė-Stanevičienė.

Karo akademijoje ji pradėjo mokytis 2009 m. Pašnekovė sako, kad iš 68 tais metais įstojusių baigė 44 kariai. Elmyra pripažįsta, kad studijos yra sudėtingos, reikalauja tiek fizinio, tiek psichologinio pasirengimo.

„Karininkas yra ne profesija, o gyvenimo būdas. Tarnybos valandos būna ne tik nuo aštuonių iki penkių. To nematomo darbo, kaip aš sakau – užkulisių, visuomenė nemato“, – tvirtina kuopos vadė. Jos pirmoji tarnybos vieta – KASP Alytaus Dainavos rinktinės žvalgybos būrio vadė. Vėliau karė patirties sėmėsi mokymuose Vokietijoje, Latvijoje.

Prikėlė kuopą

E. Baljanaitė-Stanevičienė Šakiuose įsikūrusios kuopos vadės pareigas pradėjo eiti nuo 2017 m. rudens. Atvykus į Šakius ji rado vos 14 aktyvių savanorių, iki tol nebuvo ir nuolatinio kuopos vado. Todėl ji pirmiausiai prikėlė tarnybai savanorius, jų šiuo metu Šakių kuopoje yra 86, aktyviai veikloje dalyvauja iki 45. Elmyra startavo su griausmu ir surengė lauko taktikos pratybas „Piktas Šernas-2017“. Į Šakius pirmą kartą atskrido amerikiečių sraigtasparniai – „Juodieji vanagai“, priklausantys NATO pajėgoms. Kuopos vadė siekia, jog pratybos būtų realios ir kad kuopos kariai savanoriai pratybų metu turėtų galimybę treniruotis įvairiapusiškai. Be pratybų organizavimo, Šakių 205 lengvosios pėstininkų kuopos savanoriai yra nuolatiniai rajone rengiamų pėsčiųjų žygių, valstybinių ir kitų švenčių dalyviai. E. Baljanaitė-Stanevičienė sako, kad dalyvauti iškilmėse pagerbiant Nepriklausomybės kovų savanorius yra tiesiog būtina: „Savanorių dėka šiandien kalbame lietuviškai, galime dėvėti lietuvišką kario uniformą ir tuo didžiuojamės.“

„Nuolat gyvename tarpukariu...“

Kuopos vadė sako, kad žmones skatina stoti į savanorių gretas, kad šie suprastų, ką reiškia valstybės gynyba ir ką daryti, jei mūsų šaliai iškils realus pavojus.

„Mes nuolat gyvename tarpukariu... pažiūrėkime istoriją – karas, taika, karas, taika... vėl karas? Tik neaišku, kada“, – svarsto karininkė ir priduria, kad kiekvienas savanoris turi žinoti ir mokėti apginti save ir šeimą, savo gatvę, kiemą ir miestą. Šio supratimo mokomi ir savanorių šeimos nariai.

Kalbėdama apie ateities planus, E. Baljanaitė-Stanevičienė tikino, kad ji sieks, jog kuopa būtų pilna – 100 karių savanorių, pratybas planuoja surengti ir pasienyje esančiuose miesteliuose.

Moteris karė

Kuopos vadės kabinete akį traukia bokso pirštinės. Elmyra papasakojo, kad, studijuodama karybą, dalyvavo bokso turnyruose, svarsčio kilnojimo varžybose ir pelnė ne vieną pergalę bei medalį. Pasak pašnekovės, karininkas turi būti geros fizinės formos, kad išlaikytų fizinio pasirengimo normatyvus, tad ji nemažai laiko praleidžia sporto salėje, bėgioja. Teiraujamės, ar moteris, kartu su vyru auginanti dvejų su puse metų sūnų, turi laisvalaikį. Ši tvirtina, kad turi ir kitų pomėgių – groja gitara, anksčiau tapė.

„Sūnus moka kariškai pasisveikinti, jam žmogus su uniforma yra draugas. Matau, kad jis bus panašus į mane. Aš sūnų skatinu, kad jis turėtų kuo platesnį suvokimą apie tai, kas pasaulyje vyksta. Todėl dažnai veduosi į renginius ar šventes“, – sako pašnekovė.

Pokalbio pabaigoje teiraujamės, ar moteris karė jau nebe egzotika.

„Pagal situaciją. Tam tikros moterų užimamos pareigos vyrams dar nėra įprastos. Moterų, būrio vadžių, jau daugėja, tačiau užsieniečiams vis dar egzotika. Kai tarnavau Vokietijoje, amerikiečių seržantai ir karininkai, pamatę šiose pareigose mane, labai stebėjosi. Iki šios dienos Lietuva padarė didžiulius žingsnius, vien kiek šauktinių merginų tarnauja ir jos yra labai stiprios, ypač psichologiškai“, – pokalbį užbaigia ir atvirauja, kad Šakiuose tarnauti jai patinka, nors rudenį gali būti perkelta į naujas pareigas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos