Pastaraisiais metais restauruota Kaimelio bažnyčia, bet itin vertingi vargonai dar laukia savo eilės. Klebonas Zenonas Stepanauskas ir grupelė parapijiečių subūrė iniciatyvinę grupę ir ėmėsi darbų, kad vargonai vėl sugaustų kaimelio bažnyčioje. Jie kreipiasi pagalbos į kitus parapijiečius, kraštiečius bei visus geros valios žmones dėl finansinės paramos.

Klebono iniciatyva

Prieš septyniolika metų Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje pradėjusį tarnauti kunigą Zenoną Stepanauską sutinkame bažnyčioje, kurią Kaimelio savininkas grafas Benediktas Tiškevičius pastatė 1860 m., 1885 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo suremontuota, o 2009 m. restauruota. Restauruoti bažnyčią ėmęsis klebonas Z. Stepanauskas pasakojo, kad Kultūros paveldo departamentas vykusiems darbams iš viso skyrė apie 800 tūkst. litų (apie 230 tūkst. eurų), prisidėjo ir Šakių savivaldybė. Buvo restauruotos bažnyčios sienos ir grindys, sutvarkytas stogas, sutvirtinti pamatai, bažnyčia nudažyta aliejiniais dažais, išlaikant autentišką spalvą. Klebonas sako, kad taip pat buvo suremontuotas klebonijos pastatas, špitolė, sutvarkyti takai. Jis rodo prieš keletą metų bažnyčios viduje pakeistus naujus suolus, kurių įsigijimą finansavo Šakių savivaldybė.

Turbūt natūralu, kad tokioje gražioje Kaimelio bažnyčioje turėtų skambėti vargonų skleidžiami garsai. Kunigas atviravo, kad apie vargonų restauravimą galvoja jau seniai. Jis nuo 2010 m. ieško lėšų šiam bažnytiniam instrumentui atgaivinti. 2010–2013 m. kasmet teikė paraiškas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl vargonų restauravimo.

„Prieš dešimt metų beveik 80 procentų Lietuvos bažnyčiose esančių vargonų buvo palikti sunykimui, dabar situacija šiek tiek pagerėjo. Kartais atrodo, kad bažnyčia rūpi tik kunigams...“ – tvirtina klebonas ir priduria, kad apskritai per mažai dėmesio šiai problemai spręsti skiria vyskupai, valdžia ar už kultūros paveldą atsakingi asmenys. Iš jų dėl vargonų restauravimo besikreipiantis dvasininkas dažniausiai sulaukia tik vieno atsakymo, kad pirmiausiai reikia suremontuoti bažnyčių stogus. Šiuo metu parapijietė Inga Navlickienė ieško galimybės lėšų gauti iš Europos fondų. Jau kuris laikas Kaimelio bažnyčioje vargonus atstoja elektriniai vargonai.

Unikalūs vargonai

Užkopę siaurais laiptais į priešbažnytį, iš arti išvydome 1804 m. žymaus Rygos vargonų meistro Teodoro Tydemano sukurtus vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus kamerinius vargonus. Tai patvirtina autentiškas įrašas netaisyklinga vokiečių kalba vargonų oro skirstymo dėžės viduje. Vargonai  nedideli, vieno manualo (klaviatūros), be pedalų, šešių balsų. Pasak klebono, tai yra vieni seniausių ir vertingiausių instrumentų visoje Marijampolės apskrityje, o  ir Lietuvoje tokių vargonų išliko vos keletas.

Dabartinė instrumento būklė yra bloga, bet klebonas tikisi, kad kvalifikuoti restauratoriai gali jį prikelti naujam gyvenimui.

„Anksčiau kažkas vargonų fasadą uždažė, galbūt norėta paslėpti brangias detales ir juos apsaugoti nuo vagių, o po keliais dažų sluoksniais slepiasi autentiška polichromija, auksavimas ir galbūt net tapyti ornamentai“, – pasakoja klebonas.

Klebonas anksčiau vargonavo ir sako, kad šiais vargonais grojo prieš maždaug 15 metų, o enciklopedijoje skaitė, jog vargonai neremontuoti jau 100 metų. Anot jo, prisėdus prie vargonų griežyklos, altorių galima matyti tik pro vargonų priekyje išpjautas kelias angas. Nors instrumentas nedidelis, tačiau šešių balsų vamzdyno garsai gerai užpildo bažnyčios erdvę.

Kviečia prisidėti

Anot klebono, dar praėjusių metų balandžio mėnesį I. Navlickienė pasiūlė burtis į iniciatyvinę grupę ir ieškoti finansinių galimybių restauruoti Kaimelio bažnyčios vargonus.

Šiandien iniciatyvinė grupė kviečia kraštiečius prisidėti prie istoriškai vertingų Kaimelio bažnyčios vargonų gaivinimo. Klebonas pasakoja, kad jie sudarė preliminarų galimų rėmėjų sąrašą, į juos kreipėsi ir ateityje kreipsis prašydami finansinės paramos.

„Suradome meistrus, kurie galėtų restauruoti vargonus. Tai didelę patirtį turintys ir vieni iš profesionaliausių Lietuvos vargonų meistrų – Algis Stepanauskas ir Gintautas Pilypaitis“, – sako klebonas ir priduria, kad būtina restauruoti vargonus iš pagrindų.

Jau imtasi ir konkrečių darbų: parengta Kaimelio bažnyčios vargonų instrumento tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų programa. Bendra vargonų pirmo etapo restauravimo darbų kaina sudarytų apie 46 tūkst. eurų. Antrame etape numatytas vargonų fasado sutvarkymas ir kiti darbai. Pasak klebono, kiek kainuos antro etapo restauravimo darbai, dar nežinoma.

Klebonas pasakojo, kad praėjusių metų pabaigoje sulaukė ir pirmosios vieno geradario iš Kalifornijos aukos, todėl prisidėti kviečia ir kitus parapijiečius. Jau vasario mėnesį meistrai planuoja dalį vargonų išsigabenti ir pradėti jų restauravimą.

„Dievas nepamirš jūsų darbų. Mes viliamės, kad netrukus sugaus vargonai ir surengsime bažnyčioje koncertą. Pažadu ir aš jais dar kartą užgroti“, – pokalbį baigė klebonas.