baneris leidinys

zvirgzdaiciai ataskaita
Nuotr. Išklausyti rajono savivaldybės mero, tarybos ir seniūno ataskaitų atvyko vos 11 Žvirgždaičių seniūnijos gyventojų.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Ketvirtadienį rajono savivaldybės vadovai tęsė savo ir tarybos praėjusių metų ataskaitų pristatymo turą po seniūnijas. Tądien jie susitiko su Žvirgždaičių ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijų gyventojais, tačiau jų ir seniūno Algimanto Baubonio pristatytos ataskaitos didelio žmonių susidomėjimo nesulaukė – salės buvo pustuštės.

Į ataskaitas nesirenka

Žvirgždaičių mokyklos salėje merą Edgarą Pilypaitį ir jo pavaduotoją Bernardiną Petrą Vainių sutiko vos 11-ka seniūnijos gyventojų, nors čia savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 578. Į Kudirkos Naumiesčio kultūros salę susirinko apie 30 seniūnijos gyventojų iš čia savo gyvenamąją vietą deklaravusių 2 tūkst. 452. Galbūt 15 val. daugelis jų dar darbuose, o galbūt pritrūko informacijos. Savo asmenine praktika pasidalijęs Žvirgždaičių progimnazijos direktorius Gintautas Pranskaitis teigė, kad, norėdamas sukviesti bendruomenę į susitikimą, jis kiekvienam atspausdina ir po pašto dėžutes išplatina atskirus pranešimus.

Nori asfaltuotų kelių

Susidarė įspūdis, kad žmonėms įdomu ne rajono mero ir tarybos ataskaitos, jie nori, kad būtų išgirstos ir sprendžiamos konkrečios jų problemos. Pagrindinė problema – keliai. Viena į susitikimą atvykusi moteris domėjosi: ar artimiausiame penkmetyje numatyta asfaltuoti kelius nuo Žvirgždaičių seniūnijos iki Kudirkos Naumiesčio seniūnijos ir iki Sintautų seniūnijos? Jai atsakydamas vicemeras patikino, kad penkmečiais atsakyti nieko negali, o trimetėje žvyrkelių programoje šių atkarpų nėra. 2021 m. prasidės naujas etapas ir rajono taryba turės vėl svarstyti, kuriems keliams skirti prioritetus, kuriuos, kaip paaiškėjo, į sąrašus Kelių direkcija sudėlioja savo nuožiūra.

Pasak seniūno, jei tokį asfaltą darys kaip pernai Pavengrupiuose, tai geriau iš viso jo nedaryti. Jis pasakojo, kaip su Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėju Arvydu Šlėderiu filmavo, fotografavo duobes, nuo karščio besilydantį asfaltą, kuris plėšė automobilių padangas. B. P. Vainius šias naujas technologijas pavadino tik šiek tiek pigesnėmis – vieno kilometro kaina skiriasi 40 tūkst. eurų. Jis klojamas sparčiau, bet garantija šitokiam asfaltui duodama tik 10 metų.

Pasigedo diskotekų

Kitas žvirgždaitiškis domėjosi, kur dingo Griškabūdžio šokiai ir „kur jaunimui dėl to dingt“. Mero teigimu, liaudiškus rabaksus Griškabūdžio kultūros centras išbandė ir ateityje juos darys, o diskotekų atsisakė, nes jos neapsimoka dėl to, kad tokiam renginiui reikalinga apsauga, kuriai susimokėti jie iš bilietų tiek pinigų nesusirenka. E. Pilypaitis, pats Gelgaudiškio kultūros centrui vadovavęs 13 metų, mano, kad diskoteka nėra jokia kultūra, tai daugiau klubinis renginys, už kurį žmonės turi susimokėt, nes šito iš rajono biudžeto finansuoti negalima.

„Aišku, buvo laikas, kai šitos diskotekos nešė didelį pelną, iš kurio net buvo galima išlaikyti vieną darbuotoją, tačiau jos sunyko, atsirado narkotikų ir chuliganizmo problemų, todėl naujasis kultūros centro vadovas nusprendė tokių šokių nedaryt“, – informavo meras, įsitikinęs, kad jaunimas, kai nori, veiklų susiranda ir tai parodė pernai Dainų šventėje dalyvavusių skaičius – 36 rajono kolektyvai su 711 atlikėjų, kurių didžioji dalis – jaunimas.

Nors buvo argumentuojama, kad tai miesto vaikų galimybės, o iš kaimo jų niekas į repeticijas neprivežios, tačiau kiti į susitikimą atvykę žvirgždaitiškiai paprieštaravo, jog tai tėvų reikalas ir kas nori, tas pasirūpina savo vaikų popamokine veikla. Be to, diskoteka prasideda 24 val., kai nepilnamečiai namuose turi būti jau nuo 22 val. Aišku, yra miestų gimnazijų, kurios mokyklose rengia diskotekas nuo 18 iki 21 val. Tai galėtų būti pavyzdys ir mūsų mokykloms.

Nerimauja dėl ligoninės

Vyresniems seniūnijos gyventojams rūpėjo tolimesnis Šakių ligoninės likimas. Mero teigimu, ligoninė tikrai išliks, savivaldybė prisideda, kiek gali, prie jos išlaikymo, todėl reikia nenuleisti rankų ir į viską reikia žiūrėti kūrybiškai. Beje, jis informavo, kad praėjusią savaitę lankėsi pas sveikatos apsaugos ministrą, kur norėjo sužinoti, kodėl nevykdomi ankstesnių ministerijos vadovų Rimantės Šalaševičiūtės ir šviesios atminties Juro Požėlos įsakymai, pagal kuriuos Šakių ligoninė buvo įtraukta į Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų, numatančių suremontuoti ir naujausia įranga aprūpinti Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, sąrašą.

„Labai didelių vilčių, kad bus kažkoks proveržis ar pagerėjimas, aš nedėčiau, nes esu realistas. Gali būti, kad viskas bus tiesiog palikta status quo ir išplauks tie, kurie išplauks. Mūsų ligoninės finansinė situacija kol kas ganėtinai stabili ir nėra ta, kad šiandien vien tik dėl finansų reikėtų uždaryti“, – kalbėjo rajono vadovas, kurio manymu, tokių ligoninių, kaip Šakiuose ar Jurbarke, išsigelbėjimas – tai tam tikrų paslaugų konsolidavimas, kai vieną skyrių galėtume turėti mes, kitą – Jurbarkas ar Vilkaviškis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos