Tauragės rajono Sakalinės miške esančiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione tarnybą atlieka Nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos kariai – šaulė, jaunesnioji eilinė Ieva Vaičiūnaitė ir vyr. šaulys, jaunesnysis eilinis Rytis Dumčius. Abu jaunuoliai tarnybą atlikti pasirinko savo noru ir sutiko papasakoti, kaip pateko į Lietuvos kariuomenės gretas ir kaip sekasi tarnyba.

Papasakokite apie save ir kas paskatino tarnauti kariuomenėje?

Ieva: Esu šakietė, kaip ir daugelis, mokiausi muzikos mokykloje groti pianinu. Nuo mažens buvau auklėta patriotine dvasia, seneliai buvo tremtiniai. Besimokydamos paskutinėje „Žiburio“ gimnazijos klasėje kalbėjomės su draugėmis, kokiu keliu pasuksime. Juokais viena pasakė – gal į kariuomenę? Su ja abi dabar tarnaujam čia. Turiu tris brolius, jie labiausiai nustebo dėl mano apsisprendimo išbandyti tarnybą.

Rytis: Esu kilęs iš Kubilių, mokiausi Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje, vėliau, nuo 8 klasės, Vokietijoje. Mano didžiausias pomėgis buvo futbolas. O apie Karo akademiją jau svajojau nuo vaikystės. Grįžau iš Vokietijos į Gelgaudiškį ir iš karto į kariuomenę. Jau atitarnavau šešis mėnesius, man čia sekasi gerai.

Kokia kario diena? Ką veikiate laisvalaikiu?

Rytis: Keliamės 5.45 val. ryto, turime 10 minučių nusiprausti, 30 min. skiriama rytinei mankštai, 20 min. – lovai pasikloti ir kitoms rytinėms procedūroms. Vėliau – pusryčiai, po jų vyksta paskaitos, užsiėmimai, tarp jų yra pietūs. Po užsiėmimų vyksta pasiruošimas vakarienei, po jos dvi valandos laisvalaikiui. Apie 21 val. vyksta vakarinis patikrinimas, ir 21.45 val. einam ilsėtis. Man miegas yra šventas dalykas...

Ieva: Kęstučio batalione žurnalisto Dovydo Pancerovo iniciatyva yra įrengtos dvi šiuolaikiškos erdvės, skirtos karių poilsiui. Čia pailsime arba mokomės. Mes laisvalaikiu darom apyrankes iš virvelių ir pasveikiname drauges su gimtadieniu.

Kas jums yra kariuomenė? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras karys?

Ieva: Aš ėjau čia ieškoti iššūkių ir išbandymų. Kad pabuvusi čia devynis mėnesius suprasčiau, kas esu. Reikia nebijoti perlipti per save... aš nebuvau labai sportiška mergina, bet turiu užsispyrimo atlikti visas kariuomenėje man pavestas užduotis. Kariuomenėje labiau užaugi...

Rytis: Man kariuomenė – tikras savęs išbandymas. Supranti, kokios tavo galimybės: ką tu gali ir kiek gali. Geras karys turi būti motyvuotas ir nusiteikęs tarnybai. Noriu tarnybą baigti tinkamai, be jokių minusų. Vadai yra griežti, bet teisingi. Taip ugdomas atsakomybės jausmas.

Ką per tuos šešis mėnesius pavyko pamatyti ir suprasti? Sunku priprasti prie disciplinos?

Ieva: Pradėjus tarnauti, buvo šioks toks sąmyšis, kilo ir man klausimas, kur aš čia papuoliau. Sunku buvo įprasti atiduoti pagarbą aukštesnio laipsnio kariams, sumaišydavau laipsnius. Čia nėra žodžių – galiu, noriu. Čia sakome – „Leiskit kreiptis“. Sunku, kuomet viduje pradedi palūžti. Pratybose pasitaiko sudėtingų etapų, kai norisi pasiduoti, nuleisti rankas. Man nugalėti sunkumus padeda užsispyrimas. Šiandien aš esu drąsesnė, ne ta mokyklinukė mergaitė.

Rytis: Baigėme bazinį kario kursą, dabar vyksta būrio lygmens rengimas, kurio metu didžiąją dalį laiko praleidžiame lauko taktinėse pratybose. Man čia viskas sekasi, gal pratybų metu miegoti miške buvo sunkiausia. Bet po pratybų jautiesi kažką pasiekęs. Čia išmokau labiau save disciplinuoti. Gyvenime elgiesi atsakingiau. Kariuomenėje svarbus yra laikas, netgi minutės.

Ką veiksite po tarnybos? Ar moteris karė griauna stereotipus apie moterų tarnybą kariuomenėje?

Ieva: Visgi po dvylikos klasių tiesiai į kariuomenę, tai noriu dar pamatyti gyvenimo... Svarstau apie medicinos studijas, norėčiau tapti paramedike. Šiame dalinyje – 10 procentų merginų, įvairiausių charakterių, todėl reikia laiko, kol visos apsigludina. Čia reikia prisitaikyti prie kitų ir galvoti ne vien apie save. Merginoms taikomi tokie patys reikalavimai kaip vaikinams. Turiu draugę karę, būna akimirkų, kai tikrai sunku, bet pasikalbame ir palengvėja.

Rytis: Galvoju likti tarnauti šiame dalinyje ir pradėti profesinę karo tarnybą, stoti į Karo akademiją. Nors kariuomenėje neskirstoma vyras ar moteris, bet kai pastebi, kad kažkam sunkiau sekasi, padedi ir fiziškai, ir psichologiškai. Kariuomenėje visi kaip vienas. Negali greičiau bėgti ir palikti kolegos. Labai daug lemia tarnybos draugų savitarpio supratimas. O už gerai atliktas užduotis giriami visi, už vieno nusižengimus minusus renka taip pat visi.

Kas jums yra Tėvynė ir kario uniforma? Ar verta kiekvienam jaunuoliui save išbandyti kariuomenėje?

Ieva: Sakant kario priesaikos žodžius susimąsčiau... kad nuo šiol nešiosiu kario uniformą ir esu pasiryžusi ginti savo Tėvynę. Dėvėdama uniformą jaučiu kažkokią pareigą. Iš šalies išvažiuoti kol kas neplanuoju.

Rytis: Jeigu reiktų, eičiau ginti šalies. Ragavau emigranto duonos, šiandien man svarbiausias prioritetas – Lietuva. Kario uniforma nėra tik paprastas drabužis, ji mane įpareigoja atitinkamai elgtis.  Einu per Gelgaudiškį, o vaikai, matydami tvarkingą uniformuotą karį, net atsisuka. Išbandyti tarnybą verta tiems, kurie yra neapsisprendę gyvenime, kai baigia mokyklą. Kariuomenėje galima siekti karjeros.