Nuotr. Nors rajone kasmet atsiranda vienas kitas naujai asfaltuotas kelias, susitikimuose su gyventojais savivaldybės administracijos vadovai girdi žmonių nusiskundimus dėl prastai prižiūrimų, nepravažiuojamų ar dulkėse skandinančių kelių.

Per kone tris savaites seniūnijose trukusius savivaldybės administracijos vadovų susitikimus su gyventojais žmonės valdininkams išsakė savo godas ir lūkesčius dėl kelių, gatvių apšvietimo, šaligatvių, dėl vandentiekių įrengimo rajone.

 

Kalbant apie kelius – kai kurios problemos yra įsisenėjusios ir ne taip greitai išsprendžiamos, nors pernai pečius surėmusi valdžia padidino finansavimą rajono vietinės reikšmės kelių priežiūrai netgi du su puse karto, o šįmet finansavimą dar didina 10 proc. Iš viso rajone turime 817 km kelių ir 271 km gatvių, kurie priklauso savivaldybei. Kaip susitikimų su gyventojais metu sakė vicemeras Bernardinas Petras Vainius, kalbant apie gatves, rajone išasfaltuotų turime tik 57 proc., o yra išasfaltuotų kelių į laukus...

„Žinoma, tūkstančio kilometrų ilgio keliai reikalauja dėmesio, o pagal turimus finansinius resursus savivaldybė greitai jų sutvarkyti neturi pajėgumų“, – susitikimuose žmonėms pasakojo B. P. Vainius.

Jis susitikimuose žmonėms aiškino, iš kur tos lėšos gatvių ir kelių tvarkymui atsiranda: be iš biudžeto rajono skiriamų lėšų, dar savivaldybė kiekvienais metais gauna apie milijoną eurų iš Kelių direkcijos (vadinamos KPPP lėšos), kurias gali skirstyti atsižvelgdama į tam tikrus reglamentavimus. Iš KPPP programos lėšų savivaldybė kasmet 50 proc. privalo skirti naujų gatvių tiesimui, likusi suma skirstoma seno asfalto atnaujinimui, eismo saugumo priemonių įrengimui, pėsčiųjų perėjoms, inventorizacijai. Pasak mero pavaduotojo, kad ir kaip bebūtų gaila, kai kurios didelės gyvenvietės (tokios kaip Giedručiai, Girėnai) yra labai menkai asfaltuotos, nors žmonės ten gyvena daugiau kaip 40 m. Iš seniūnijų mažiausiai asfalto turi Kriūkai. Todėl nuo praėjusių metų savivaldybė KPPP lėšas skirsto atsižvelgdama į tolygumo principą. Beje, kai kurioms problemoms išspręsti neužtenka vien tik pažvyravimo, greideriavimo, profiliavimo. Gyventojai, kurie gyvena prie žvyrkelių, susitikimuose kelia jiems aktualias problemas, kai jų interesai kertasi su stambiais žemvaldžiais. Susitikime Gelgaudiškio seniūnijoje seniūnaitis Artūras Varankevičius sakė – kad ir kiek Jotyškių kaimo gyventojai buvo kreipęsi į savivaldybės administraciją ankstesniais metais dėl žvyrkelio, einančio per jų kaimą, jų balsas nuvilnydavo it tyruose. Tuometinio savivaldybės Ūkio ir architektūros skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio gyventojai prašė padėti jiems pažaboti stambius žemvaldžius ir dėti per gyvenvietę greitį ribojantį ženklą, nes nuo sunkiasvorės technikos eismo jų kaimas skęsta dulkėse. Tada buvo įrengtas ženklas „Jotyškiai“, kuris leidžia bet kokia transporto priemonei važiuoti iki 50 km per valandą. Praėjusių metų vasarą, kai buvo itin karšta, žmonės norėjo kreiptis į atitinkamas institucijas ir daryti tyrimą, ar negyvena padidinto užterštumo sąlygomis dėl nuolatinių dulkių debesų, tvyrančių virš gyvenvietės. Seniūnaitis sako, kad asfalto jie iš valdžios neprašo, nes žino finansinę situaciją, bet gal būtų galima kitomis priemonėmis savivaldybės lygmeniu suvaldyti šią situaciją. Jo manymu, išeitis būtų – sunkiasvorės žemės ūkio technikos greičio ribojimo ženklas. Vicemeras siūlė kreiptis savivaldybės Eismo saugumo komisiją dėl pageidaujamo ženklo įrengimo gyvenvietėje.

„Draugo“ inf.