baneris leidinys

simtamete
Nuotr. Šimto metų Šakių parapijos senelių globos namuose sulaukusi Monika Antanaitienė visą amžių save prisižiūrėjo ir sveikata niekada nesiskundė.  

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Šakių parapijos senelių globos namų gyventojams praėjęs ketvirtadienis buvo neeilinė diena. Jau 16 metų čia gyvenanti iš Išdagų kilusi Monika Antanaitienė šventė garbingą jubiliejų. Pasak senelių globos namų direktorės Vidos Pulokienės, ji pirmoji globos namų gyventoja, čia sulaukusi šimto metų.

Ramybę ir tylą mėgstančiai senolei tądien netrūko nei savų, nei aplinkinių dėmesio. Į gimtadienio šventę ir šv. Mišias, kurias už šimtametę aukojo Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Vytautas Antanas Matusevičius, atvyko jos vaikai ir artimiausi giminaičiai. Su dovanomis atskubėjo Šakių seniūnas Dalius Jasevičius ir seniūnijos socialinio darbo organizatorė Birutė Ramanauskienė, rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė ir vyriausioji specialistė Daiva Pilypaitytė. Visi linkėjo šimtametei sveikatos ir ilgų gyvenimo metų. L. Pocevičiūtė informavo, kad nuo šių metų visiems mūsų rajono senoliams, sulaukusiems šimto metų, nuspręsta skirti šimto eurų dovanėlę, tad M. Antanaitienė artimiausiu metu jos taip pat sulauks.

„Džiaugiamės, kai į seniūniją atvyksta jaunimas, tačiau ne mažiau džiugu, kad turime ir tokio garbingo amžiaus sulaukusių žmonių. Šiandien galime tik pavydėti jums šio auksinio jubiliejaus“, – kalbėjo seniūnas, įteikdamas jubiliatei pavasarinių gėlių puokštę.

Kiekvienas į globos namus gyventi atvykęs senolis turi savo istoriją – kartais liūdnesnę, net paslaptį slepiančią, kartais niekuo neišsiskiriančią iš kitų. V. Pulokienė pasakojo, kad 2003 m. vasarį M. Antanaitienė, tuomet dar guvi ir pilna jėgų, pati pasiprašė į senelių globos namus.

„Iš pradžių sakė, kad tik laikinai, per žiemą, kol gydysis akis, kad čia šalia bažnyčia, tačiau, kaip sakoma, nieko nėra pastovesnio už laikinumą – senolė čia pasiliko iki šios dienos“, – prisiminė globos namų direktorė.

Duktė Teresė, pas kurią iki tol gyveno mama, patikino, kad ši niekam nieko nesakė apie tokį savo sprendimą, tad sužinojusi ir pyko ant jos, ir apgailestavo, bet niekaip atgal pas save neprisikalbino sugrįžti.

„Mama buvo lėto būdo, mažai iškalbi, labai tikinti. Gal todėl ji čia ir norėjo ateiti, kad galėtų lankyti bažnyčią... – svarstė Teresė. – Tėtis už mamą buvo 12 metų vyresnis ir mirė 68-erių, tad ši jau beveik pusę savo amžiaus našliauja.“

Nors šimtametė visokių darbų matė, tačiau buvo žinoma kaip gera kaimo siuvėja. Siuvo daug metų, kol akys nenusilpo. O pasvarsčius, kur galėtų būti senolės ilgaamžiškumo paslaptis, duktė prisiminė, kad „mama visada labai save prisižiūrėjo, jai rūpėjo sveikata, todėl žiūrėjo, ką valgė, vakarykštę sriubą į palevotą puoduką perpildavo, kad nepageležuotų.“

Tris vaikus užauginusi šimtametė šiandien gali džiaugtis penkiais anūkais ir šešiais proanūkiais. Tiesa, sveikatėlė jau ne ta: ir jėgos vis labiau apleidžia, ir žmonių, būna, neprisimena, bet savo jubiliejaus dieną ji buvo laiminga sulaukusi tiek visų dėmesio.

Šiuo metu Šakių senelių globos namuose gyvena 14 senukų. Vyriausiajai gyventojai – šimtas, o kitų čia gyvenančių žmonių vidutinis amžius – 82-eji metai. Direktorės teigimu, netrukus bus užimta ir paskutinė laisva vieta – maksimalus gyventojų skaičius Šakių parapijos senelių globos namuose 15 žmonių.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos