baneris leidinys

simonyte nauseda
Nuotr. Jei Lietuvoje už Ingridą Šimonytę balsavo 31,13 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų, o už Gitaną Nausėdą 30,95 proc., tai Šakių rajono rinkėjai už G. Nausėdą atidavė 31,99 proc., už I. Šimonytę – 28,60 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Sekmadienį 56,85 rinkimuose dalyvavusių rinkėjų nusprendė, kad antrajame Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų ture kovos į pirmąją vietą išsiveržusi Ingrida Šimonytė ir ilgą laiką lyderio pozicijų neužleidęs Gitanas Nausėda. Tiesa, Šakių rajono rinkėjai būtent G. Nausėdai išreiškė didesnį palankumą.

Rajone rinkėjų aktyvumas tik šiek tiek nusileido šalies vidurkiui – rinkimuose dalyvavo 55,16 proc. rinkėjų (negaliojančių biuletenių 0,79 proc.). Lyginant su 2014m. vykusiais prezidento rinkimais šįkart rajono rinkėjai gerokai aktyvesni – prieš penkerius metus prie balsadėžių atėjo tik 49,27 proc. Pavyzdžiui, renkant merą rinkėjų aktyvumas buvo 47,17 proc.

„Jei anksčiau žmonės labiau po bažnyčios ateidavo balsuoti, tai dabar darbo buvo nuolat“, – pastebi Šakių rajono apygardos pirmininkė Lilija Sniečkuvienė, priminusi, kad aktyviai rinkėjai balsavo ir iš anksto.

Pirmame prezidento rinkimų ture ilgą laiką pirmavo G. Nausėda, antras buvo „valstietis“ Saulius Skvernelis, o trečia – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė I. Šimonytė, tačiau, pradėjus plaukti didžiųjų miestų rezultatams, S. Skvernelis iš tolimesnės kovos iškrito, o tarp lyderių skirtumas vis labiau tirpo ir tik suskaičiavus paskutiniuosius balsus paaiškėjo, kad pirmą vietą iškovojo I. Šimonytė.

Jei Lietuvoje už I. Šimonytę balsavo 31,13 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų, o už G. Nausėdą 30,95 proc. (kandidatus skiria 2 tūkst. 647 balsai), tai Šakių rajono rinkėjai už G. Nausėdą atidavė 31,99 proc., už I. Šimonytę – 28,60 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų.

G. Nausėda laimėjo 23-ose Šakių rajono apylinkėse iš 34. Didžiausio palaikymo jis sulaukė Baltrušių (41,82 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių), Briedžių (38,46 proc.), Patašinės (38,14 proc.) apylinkėse.

TS-LKD kandidatė I. Šimonytė rinkimus laimėjo aštuoniose rajono apylinkėse. Ja labiausiai pasitikėjo Liepalotų (34,92 proc. nuo galiojančių biuletenių), Keturnaujienos (34,68 proc.), Sintautų (34,17 proc.) apylinkių rinkėjai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Saulius Skvernelis laimėjo trijose rajono apylinkėse – Barzdų (42,61 proc.), Panovių (38,19 proc.) ir Slavikų (29,09 proc.). Iš viso Šakių rajone jis surinko 21,83 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų (Lietuvoje už jį balsavo 19,72 proc.).

Rajone ketvirtas – Vytenis Povilas Andriukaitis (Lietuvos socialdemokratai). Juo patikėjo 5,68 proc. Už Arvydą Juozaitį balsavo 5,10 proc., už Mindaugą Puidoką – 3,77 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų. Mažiau Šakių rajono žmonės pasitikėjo Nagliu Puteikiu (1,04 proc.), Valentinu Mazuroniu (0,88 proc.) ir Valdemar Tamoševski (0,33 proc.).

Kartu su prezidento rinkimų turu vyko balsavimas ir dviejuose referendumuose – dėl Konstitucijos 12-ojo (dvigubos pilietybės) ir 55-ojo (Seimo narių skaičiaus mažinimo) straipsnių pakeitimų.

Preliminariais duomenimis, referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau tam, kad būtų įteisintas pilietybės išsaugojimas, balsų pritrūko.

Suskaičiavus 1972 apylinkių balsus, paaiškėjo, kad referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo balsavo 52,58 proc. rinkėjų, tačiau, norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų turėjo pritarti referendumo klausimui.

Už dvigubos pilietybės išplėtimą balsavo 71,78 proc. dalyvavusių referendume, prieš buvo 26,04 proc. Panašiai šiuo klausimu balsavo ir Šakių rajono rinkėjai – už buvo 71,20 proc., prieš 25,60 proc. Referendume dalyvavo 50,58 proc. Šakių rajono gyventojų, sugadintų biuletenių 3,20 proc.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių. Todėl pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti už. Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 tūkst. 410 rinkėjų.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 žlugo. Nors dauguma balsavusiųjų pritarė tokiam pokyčiui, rinkėjų aktyvumas buvo per menkas. Tam, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, reikėjo, kad rinkėjų aktyvumas pasiektų 50 procentų visų rinkėjų, o klausimui pritartų daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume.

Suskaičiavus 1972 apylinkių duomenis, referendume dalyvavo 47,25 proc. rinkėjų. 73,70 proc. jų tarė „taip“, o 23,07 – „ne“. Šakių rajono rinkėjų aktyvumas 47,24 proc. („taip“ – 75,86 proc., „ne“ – 20,74 proc.).

Pasak Šakių rinkimų apygardos pirmininkės L. Sniečkuvienės, rinkimų komisija darbą baigė ir protokolą pasirašė 1 val. 54 min. Anot pirmininkės, darbas vyko gana sklandžiai, tik sudėtingesnis buvo balsų skaičiavimas, nes kartu su prezidento rinkimais vyko ir du referendumai, o rinkėjai galėjo neimti referendumo biuletenių.

„Nusiskundimų jokių negavom, skundų taip pat. Vienoj kitoj apylinkėj buvo stebėtojų, iš jų irgi jokių pastabų negavom, tai manome, kad rinkimai praėjo sklandžiai“, – teigė L. Sniečkuvienė.

Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26d. kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos