Jau nieko nebestebina, kad beveik kiekvienuose namuose vaikų džiaugsmui gyvena ir koks mielas augintinis – šuniukas, kačiukas ar triušiukas. Tačiau paskutiniu metu vis dažniau atsiranda ir egzotinių gyvūnų. Kai kam ropliai visai nepatrauklūs, o štai Gelgaudiškyje gyvenantiems Aurelijai ir Einarui jie kur kas mielesni už švelniakailius.

Aurelija pasakojo, kad iguanas, išskirtinius savo namų gyventojus, šeima įsigijo prieš ketvertą metų dar gyvendama Anglijoje ir parsivežė į Lietuvą. Šie ropliai šiek tiek primena sumažintą senovinio liepsnomis besispjaudančio drakono variantą. Tačiau šeimininkas ramino, kad jų išvaizdos nereikėtų bijoti, nes tai yra patys socialiausi driežai pasaulyje. Net jų mažoji dukrytė dažniau ateina pasidžiaugti su driežiukais nei su šuniukais. Įdomu tai, kad iguanos iš tiesų reikalauja iš savo šeimininkų dėmesio. Ir ne retkarčiais, o kasdien, panašiai kaip šunys. Tad kiekvienas turi ir savo vardą. Tiesa, kiek neįprastą, gal labiau susijusį su išvaizda – Barzda, Ūsas ir Mažius. Reikia paminėti, kad Mažius yra Barzdos ir Ūso palikuonis. Jis savo ūgiu jau beveik susilyginęs su savo tėvais.

Paaiškėjo, kad kai patelė sudėjo kiaušinius, Einaras skubiai namuose sukonstravo perinimo inkubatorių, panaudodamas akvariuminį šildytuvą, kuris palaikė pastovią vandens temperatūrą. Ant vandens pritaisė groteles ir perino kiaušinius užkasęs durpėse. Einaras pasakojo, kad nuo drėgmės procento priklauso ir išsiritusių driežiukų lytis.

„Auginant iguanas reikia žinoti, kad net be patinėlio patelės brandina kiaušinius, tačiau jie būna neapvaisinti, niekas iš jų ir neišsirita. Gerai prižiūrint inkubatorių, yra didelė tikimybė, kad išsiris driežiukai iš visų kiaušinių. Mes sulaukėme gal 20 mažylių, – dalijosi patirtimi gelgaudiškietis. – Pamatę iguaniukus, juos norėtų auginti ne vienas, bet pasiskaičiavę, kiek reikia įdėti pinigų, kad įsirengtų terariumą, nes jiems reikalingos specialios lempos, daugeliui atšoka fantazija.“

Kitoje dėžutėje gyvena didžiausi pasaulyje Madagaskaro šnypščiantys tarakonai. Jie nelabai ir panašūs į mums žinomus tarakonus, nes neturi sparnų, jų ilgis siekia iki 8 cm. Madagaskaro tarakonai turi išskirtinę savybę – jie šnypščia. Juos šeima iš pradžių augino kaip maistą savo ropliams, bet, pasak Aurelijos, vėliau pasidarė gaila juos sušerti, tad dabar šie tarakonai tapo dar vienais namų augintiniais. O driežams pradėjo gaudyti grambuolius, kurių šiemet ypač daug.

Gelgaudiškiečiai pasakojo, kad buvo parsivežę ir kitokių vabzdžių – raudonųjų tarakonų, tačiau juos skubiai sušėrė ir nepanoro pasilikti auginti, kai sužinojo, kad pabėgę jie pradėtų veistis namuose. Be jų, dar bandė auginti milčius ir svirplius, tačiau jie labai jautrūs chemijai. Einaras pasakojo, kad buvo pašerti šviežių salotų lapais, nupirktais iš parduotuvės, ir išnyko.

Madagaskaro tarakonų kaimynystėje įkurdinti kiti egzotiniai gyvūnai – leopardiniai gekonai. Tai ilgaamžiai sausumos driežai, gyvenantys ilgiau nei 40 metų. Mažajai dukrytei besidžiaugiant su gekonu, Einaras nuolat primindavo, kad neimtų roplio už uodegos. Mat tai jautriausia jo vieta. Paėmus už uodegos, yra tikimybė, kad driežiukas ją numes.

„Žinoma, jeigu jau taip atsitiktų, šis ypatingas roplys turi apsauginę reakciją – uodegos vietoje susiformuoja natūrali klijuojanti medžiaga, apsauganti nuo įvairių infekcijų, o driežiuko uodega per kelias dienas pradeda atauginėti. Tiesa, ji jau nebus tokia pat, kaip buvo. Bus šiek tiek mažesnė“, – pasakojo gelgaudiškietis, kuris neslėpė, kad jei turėtų galimybę, augintų ir daugiau roplių ar net varliagyvių, pavyzdžiui, Afrikos jautines varles, kurios yra didžiausios visame pasaulyje, tačiau plėšrios, ėda kitas varles, peles ir vabalus.

Bendraudami su roplių mylėtojais, sužinojome, kad šiais laikais galima nusipirkti visokiausių egzotinių gyvūnų, tačiau juos rinktis reikia atsakingai.