Rajono savivaldybės vicemeras, socialinio skyriaus darbuotojai susitiko su seniūnijų socialinio darbo organizatoriais, kad išgirstų jų lūkesčius, problemas, ieškotų būdų jas spręsti. Kai nuo praeitų metų liepos 1 d. į Šakių socialinių paslaugų centrą buvo perkeltos socialinės darbuotojos, rajone dirbančios su rizikos šeimomis, seniūnijoms priklausantys tarnybiniai automobiliai taip pat buvo perduoti į Socialinių paslaugų centrą. Pasirodo, ir problemų nemažai, ir susikalbėjimo su Socialinių paslaugų centru trūksta, o dėl to kenčia tie, į kuriuos ta pagalba ir turėtų būti orientuota.

 

Rajonas sensta, gyventojų skaičius mažėja, tačiau socialinių problemų kiekvienais metais vis daugėja. Lukšių ir Lekėčių seniūnijas aptarnaujanti socialinė darbuotoja Ramutė Zizienė, kuri Lekėčiuose dirba dvi dienas per savaitę, kalbėdama apie savo darbą, buvo atvira: „Atlieku tik popierinį darbą, nelieka laiko bendrauti su žmonėmis.“ Ji įsitikinusi, kad šiose seniūnijose reikalingi du socialiniai darbuotojai. Tačiau viena socialinė darbuotoja dviejose seniūnijoje – savivaldybės administracijos sprendimas.

„Dabar esi tik išmokų specialistas, bent aš įsivaizduoju kitokį socialinio darbuotojo darbą“, – sakė R. Zizienė. Susitikime dalyvavusi laikinoji Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė išsakė pastebėjimą, kad iš pagyvenusių žmonių išgirsta, kad jau pašto darbuotojai juos aplanko dažniau nei socialiniai darbuotojai. Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis pasakojo, kad anksčiau seniūnijos socialinė darbuotoja lankydavo vienišus žmones, bet šiandien šito darbo jau nelikę, nekalbant apie prevencinį darbą, nes iš Lukšių atvažiuojanti socialinė darbuotoja to padaryti negali tiesiog fiziškai. Seniūnas dar pridūrė, kad R. Zizienė gauna 20 proc. buvusios Lekėčių seniūnijos socialinės darbuotojos atlyginimo, o važinėja savo lėšomis.

Socialiniams darbuotojams apstu popierinio darbo: prašymų dėl pašalpų, maisto produktų dalijimas, liepos mėnesį prasidės prašymų priėmimas dėl nemokamo maitinimo skyrimo moksleiviams, paramos mokinio reikmenims įsigyti. Kad yra begalinis krūvis, kalbėjo ir Gelgaudiškio socialinė darbuotoja Sonata Augienė. Ji irgi stebėjosi, kodėl iki šiol seniūnijoje yra laisvas socialinio darbuotojo etatas, bet darbuotojas neskiriamas. Pasak S. Augienės, vien per balandžio mėnesį ji iš gyventojų priėmė 180 prašymų. Anot jos, socialinis darbuotojas turėtų atlikti konkrečius darbus, kurie būtų nurodyti pareigybės aprašyme. Pasirodo, šiuo metu kiekvienos seniūnijos socialinio darbuotojo pareigybės aprašymas skiriasi.

„Labiau sužlugdyto socialinio darbo nei dabar aš nesu mačiusi“, – dar pridūrė Sintautų seniūnijos socialinė darbuotoja Vaidutė Cikanavičienė.

Priminsime, kad socialines darbuotojas, dirbančias su šeimomis seniūnijose, nuo pernai metų liepos 1 d. perkėlus į Šakių socialinių paslaugų centrą, įmonei buvo perduoti ir automobiliai, kuriais seniūnijose naudojosi ir socialinio darbo organizatorės.

„Mes bet kokią mašiną iš pakrūmių traukiame ir remontuojame, kad socialinis darbuotojas galėtų nuvažiuoti pas senukus ar juos į ligoninę nuvežti. Apie ką mes čia šiandien šnekam? Kur mes nuėjom? Manau, kad šiandien socialinėje veikloje padarytas „Stop“, o ne žingsnis į priekį“, – pasipiktinęs kalbėjo Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Jis pridūrė, kad seniūnijoje daug socialinių reikalų sprendžia kaimynai – lanko vyresnius žmones, nuveža juos pas gydytojus. Laikinoji vedėja D. Pilypaitytė siūlė, kad galbūt vieną dieną per savaitę seniūnai savo transportą skirtų socialinei darbuotojai. V. Cikana paaiškino, kad seniūnijos automobilis būna nuolatos užimtas, jis pastebėjo, kad Šakių socialių paslaugų centro automobiliai kartais važinėja net tuščiai. Susirinkę svarstė, ar ne absurdas, kad seniūnijų socialinės darbuotojos negali pasinaudoti automobiliais, su kuriais atvažiuoja dirbti socialinių paslaugų socialinės darbuotojos, dirbančios seniūnijose su šeimomis.

Socialiniai darbuotojai nepasiturintiems gyventojams dalina maisto produktus, vienos socialinės darbuotojos teigė, kad juos padeda išdalinti seniūnijų sekretorės, visuomenei naudingus darbus dirbantys asmenys, net paštininkai išvežioja į namus, kitos darbuotojos kalbėjo, kad tuo galėtų užsiimti Caritas organizacija.

Kriūkų socialinė darbuotoja Laimutė Jokūbauskienė bene vienintelė turi transportą, kuriuo aplanko žmones, juos atveža pas gydytojus. Susitikimo metu išaiškėjo, kad viena kriūkiečių šeima šiuo metu neturi geriamojo vandens. Tuomet iškilo kitas klausimas, tai kas turi šią problemą sužiūrėti – ar Socialinių paslaugų centras, kurio darbuotoja dirba su šia šeima, ar seniūnijos socialinė darbuotoja? L. Jokūbauskienė pažadėjo šiuo klausimu pasidomėti.

Žvirgždaičių ir Barzdų seniūnijas aptarnaujanti socialinio darbo organizatorė Rita Dumbliauskė sakė, kad Žvirgždaičių seniūnija kai kuriomis dienomis apskritai būna užrakinta: ji išvažiuoja dirbti į Barzdus, seniūnas Algimantas Baubonis dirba Kudirkos Naumiestyje.

„Mano darbą palengvintų automobilis, kiek kreipėmės pagalbos į Socialinių paslaugų centrą, pavyzdžiui, pavežti žmogų, jų automobiliai dažniausiai būna užimti. Tada kreipiesi pagalbos į kaimynus“, – kalbėjo R. Dumbliauskė.

Anot kalbėjusios Griškabūdžio seniūnijos socialinės darbuotojos Liucijos Maksvytienės, kai dirbo seniūnijoje ir socialinės darbuotojos, dirbančios su šeimomis, buvo komandinis darbas – „vienu važiavimu pravažiuodavom jų šeimas, aplankydavom senukus, dviese važiuoti į kai kurias šeimas būdavo tiesiog saugiau“.

„Manau, kad dar reikia geresnio sąlyčio su Socialinių paslaugų centru, nes jaučiasi likusi trintis. Ne naujiena man buvo, kad trūksta automobilių. Gyvename juk ne devynioliktame amžiuje. Šias problemas aš išsakysiu administracijos direktoriui, kad reikia ieškoti išeičių, kaip gerinti socialinių darbuotojų darbo sąlygas“, – kalbėjo D. Jakavičius.