Nykstančiame kaime sunku įvertinti, kuris senas nekilnojamas turtas dar bus naudingas, o ką jau reikia likviduoti. Štai Liepalotuose esantį seną buvusio bendrabučio pastatą savivaldybės administracija reikalauja nugriauti, o vietos seniūnas, kuris sako, kad paiso gyventojų norų, piestu stoja prieš šį įsakymą.

Dėl buvusio Liepalotų mokyklos bendrabučio pastato, stovinčio ant valstybinės žemės, susikirto interesai – rajono taryba dar prieš pusantrų metų priėmė sprendimą šį statinį likviduoti, nes esą jis yra avarinės būklės. Tokiam sprendimui pasipriešino Liepalotų bendruomenės nariai, nes išsigando, jog centras, įsikūręs mokyklos pastate, netekęs ūkinių pastatų, neturės kur laikyti inventoriaus ar malkų.

Būgštavimai bendruomenėje kilo ne be pagrindo – pastatą, kuriame lig šiol laikė ūkio inventorių, kovo mėnesį savivaldybė aukcione pardavė gretimo sklypo savininkui Arvydui Masteikai. Be to, pastate taip pat įsikūrusi ir vienintelė kaimo parduotuvė.

Vis garsiau buvo kalbama ir apie tai, kad reikėtų išsaugoti greta esantį bendrabučio pastatą, tuomet bent jis tarnautų bendruomenės poreikiams. Tokią gyventojų idėją palaiko ir seniūnas Vidas Cikana, kuris pastato griauti net neketina ir praėjusį mėnesį posėdžiavusiai tarybai buvo pateikęs prašymą, kad ši priimtų kitą sprendimą – pastatą ne griauti, bet jį išsaugoti. Seniūnas sako, kad nugriovus bendrabutį, Liepalotų bendruomenė liktų visai be papildomų pastatų, nes pastaruoju metu viskas intensyviai privatizuojama, o juk reikia kur nors laikyti inventorių, kad ir tą pačią žoliapjovę, o kur dar kiti bendruomenės poreikiai. Be to, šią vasarą Liepalotuose buvo pastatyta vasaros estrada, o jai reikalingus daiktus seniūnija irgi turi kur nors laikyti. Pasak seniūno, bendrabučio pastatas prieš porą metų buvo perdažytas ir jis tikrai nėra avarinės būklės, tereikia truputį patvarkyti.

„Aš nežadu nieko griauti. Visą gyvenimą tik stačiau, bet ne grioviau. To pastato reikia žmonėms, aš girdžiu žmonių norus ir juos vykdau, o ne priešingai“, – sakė V. Cikana.

Taryboje šis seniūno prašymas net nebuvo svarstomas, nes dar iki posėdžio pradžios buvo išbrauktas iš svarstytinų klausimų sąrašo.

Savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Grincevičiui dar ankstyvą pavasarį paklausus seniūno, kodėl jis nevykdo tarybos sprendimo likviduoti seną pastatą, paaiškėjo, kad seniūnas tokio direktoriaus įsakymo ir akyse nėra matęs – jis buvo „pakibęs“ kažkur kompiuterio sistemoje. Todėl vėliau įsakymas dar kartą pakartotas. Tačiau kol kas pastato likimas nėra visiškai aiškus, nes jis stovi kaip stovėjęs, o seniūnas, užuot rūpinęsis griovimu, teikė tarybai minėtą prašymą pastatą išsaugoti.

Buvęs bendrabutis yra įsiterpęs į privačią Arvydo ir Mariaus Masteikų valdą, kurios dalį jie įsigijo tik šį pavasarį. Kaip sakė A. Masteika, jie su broliu bendruomenės nesiruošia skriausti.

„Mūsų tikslas yra sutvarkyti tą įsigytą pastatą, kuriuo naudojasi ir bendruomenė, ir parduotuvė, kad būtų tvarkingas ir visi toliau juo galėtume naudotis. Bendruomenei nėra pagrindo nerimauti – niekas iš jų pastato neatima, o ir parduotuvė lieka ten, kur buvusi. Tame pastate tiesiog reikia padaryti tvarką, suremontuoti, nes jis irgi ne pačios geriausios būklės“, – sakė A. Masteika.

Anot naujo pastato savininko, kol kas viskas liks kaip buvę, tik reikės sutvarkyti senas „pašiūres“. Apie senąjį bendrabučio pastatą  A. Masteika turi savo nuomonę: tas pastatas yra avarinės būklės, apgriuvęs, apkerpėjęs, įlinkusiu stogu ir neturi jokios istorinės vertės, tad daryti kokį nors remontą neapsimoka.