Seniūnai, rugsėjo pradžioje susirinkę į pasitarimą, rūpimus klausimus aptarė su rajono vadovais, kurie šį kartą dėl neūkiškumo kritikos negailėjo Šakių seniūnui.

Šakių seniūnijos seniūnas Dalius Jasevičius paminėjo, kad bando išsiaiškinti, kodėl miesto skvere iš „upelio“ dingsta vanduo. Nors seniūnijos darbuotojai „upelį“ išvalo, bet vanduo nusėda iki tam tikro kiekio ir nepakyla. Rūpesčių kelia ir vairuotojų nudaužti kelio apšvietimo stulpai prie Šakių ežero ir Kęstučio gatvėje.

„Stulpas yra mūsų turtas ir jeigu mes draudimui pateikiame sąmatą jo atstatymui, tai draudimas 21 proc. mums nedamoka, atskaičiuoja kažkokį nusidėvėjimą. Kažkas numuša, o mes turime už stulpo sutvarkymą primokėti“, – kalbėjo D. Jasevičius.
Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius Šakių seniūno teiravosi, kodėl darbininkai pjaudami žolę apie vietas, kur nupjauti medžiai, neišpjauna atžėlusių medžių ūglių. Anot administracijos direktoriaus, tokių vietų mieste ne viena, kai kur krūmokšniai jau gerokai  užaugę. Seniūnas teisinosi, kad ūglius planuoja nupurkšti cheminėmis medžiagomis, kad daugiau neželtų.

„Seniūne, pervažiuokite per tą miestą, pasižiūrėkite. Sakote, kad matote problemas. Sutinku, bet ar padarote po to? Nes aš to nematau...“ – kalbėjo D. Grincevičius.

„Tie patys žmonės dirba visus darbus, kartais neužtenka tų darbo rankų“, – teisinosi D. Jasevičius.

Tiesa, nors administracijos vadovai pastaruoju metu Šakių seniūnui negaili kritikos dėl neūkiškumo, akylesni miestelėnai pastebėjo, kad pagrindinę V. Kudirkos gatvę papuošė nauji suoliukai. Kaip „Draugą“  informavo seniūnas, šiuo metu yra keturi suoliukai, netrukus atsiras dar trys. Kiek iš viso Šakiuose atsiras naujų suoliukų, D. Jasevičius atsakyti negalėjo, tačiau jo planuose pakeisti suoliukus Šakių ligoninės kryptimi, Draugystės take, miesto kapinių link, o gal dar ir žmonės išsakys savo pageidavimus, kur jų reikėtų. Pasak Šakių seniūno, nors tikslių skaičiavimų jie dar nepadarė, tačiau vieno suoliuko savikaina – iki 100 eurų ir tai žymiai pigiau nei nupirkti prekybos centre, todėl ir ateityje ketina ne pirkti, o pasigaminti tiek, kiek reikės.
Lukšių seniūnas Vidas Cikana kėlė klausimą dėl Lepšių kaime, jo nuomone, ne visai kokybiškai atliekamų gatvės remonto darbų, anot jo, nereikėjo ant kelkraščių užpilti žemių.

„Važiuoja automobiliai, fūros ir klimpsta“, – aiškino seniūnas.

Su juo nenorėjo sutikti rajono savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis, kurio nuomone, ten žemių papilta minimaliai, o medžiagų frakcija yra atitinkama, todėl automobiliai tikrai neklimpsta. Kadangi kelias dar nepriduotas, V. Cikana svarstė, kad dar kartą tą gatvę reiktų apžiūrėti.

Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis kolegų teiravosi, gal kam reikia plytų nuo neseniai nugriauto buvusios mokyklos katilinės kamino. Kur dėti statybini gruzą, likusį po darbų miestelio kapinėse, teiravosi ir Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algimantas Baubonis. Seniūnas klausė, galbūt gruzą kažkokia įmonė smulkina. Seniūnas dar paminėjo, kad Kudirkos Naumiestyje Tilto gatvė išardyta, o darbai nevyksta. Anot seniūno, jei užklups žiema, bus negerai.

Į pokalbį įsiterpęs Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas tvirtino, kad statybinį gruzą iš seniūnijos išsiveža ūkininkai užpilti lauko keliukus. O seniūnija žvyrkelių duobėms užpilti pirko ne žvyrą, o skaldą. Taip pat paminėjo, kad seniūnija perdažė Keturnaujienos laisvalaikio salę, kad bendruomenei būtų jaukiau vykdyti veiklas.

Sudargo seniūnijos seniūnė Rita Grigaitienė prašė rajono vadovų įsikišimo dėl prastos būklės šaligatvio, esančio miestelio centre.

„Niekaip nepajudam iš mirties taško. Pavasarį kreipėmės į Kelių direkciją su gyventojų parašais. Reikia ieškoti kito sprendimo. Šaligatvis tikra miestelio gėda, turistai važiuoja į piliakalnius, vaikai eina į mokyklą“, – kalbėjo seniūnė.

Ji pridūrė, kad Sudarge dažnai trūkinėja vandens trasos. R. Grigaitienė dar paminėjo, kad nekokybiškai greideriuojami žvyrkeliai. Rajono seniūnijose šiuos darbus atlikti yra laimėjusi ne viena įmonė. Rajono vadovai patarė seniūnams fiksuoti nekokybiškai atliktus darbus ir informuoti administraciją. O ateityje perkant greideriavimo darbus ir pasirašant su rangovais sutartį reikalauti atestuoto greideristo. R. Grigaitienė siūlė peržiūrėti Kapinių tvarkymo taisykles, anot jos, įmonės, tvarkančios kapavietes, kartais savivaliauja: važiuoja automobiliais į kapines, palieka antkapius, naudotas statybines medžiagas ar žemes.

V. Cikana siūlė, kad įmonės, tvarkančios kapus, informuotų seniūniją, kuriuo metu dirbs. Anot administracijos direktoriaus, kapinių vartai turi būti užrakinti, juos privalo atrakinti sargas.

Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas A. Šlėderis prašė seniūnų pasirūpinti žmonių, kurie gyvena atokiau, keliukais, vedančiais prie sodybų.

„Padėsim žmonėms, leiskit kūrybiškai pažiūrėti į tai. Bet kad vienam padedi, jau žiūrėk – kitas skambina rajono vadovams ir skundžia. Dabar laisvės mes nelabai turime kažką daryti“, – svarstė V. Cikana.