Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės. Šakių rajono savivaldybė mažųjų savivaldybių indekse šiemet krito žemyn kaip niekad ir yra priešpaskutinėje, 53-ioje vietoje (42 balai iš 100).

Kaip ir kasmet, skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės. Gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios užtikrina gyventojams galimybę rinktis komunalinių paslaugų teikėjus, skatina konkurenciją, užtikrina efektyvų ir kokybišką švietimo bei transporto paslaugų teikimą, gyventojo galimybę rinktis gydymo įstaigą. Taip pat geriau įvertintos tos, kur mažiau gyventojų gauna pašalpas, nedarbo lygis žemesnis. Taip pat aukštesnius balus gavo savivaldybės, užtikrinančios palankias sąlygas verslui, potencialiems investuotojams. Gerai vertinamos ir efektyviai, skaidriai valdančios turimą turtą ir biudžetą, neišplečiančios administracijos, turinčios kuo mažiau nuosavų įmonių/įstaigų, automobilių, o savivaldybei priklausančias nenaudojamas patalpas parduodančios.

Šakių rajono savivaldybė, pernai užėmusi 35–40 vietą, mažųjų savivaldybių indekse šiemet užėmė 53 vietą (42 balai iš 100). Už mūsų liko vienintelė Ignalinos r. savivaldybė, surinkusi 27 balus. Tarp kaimyninių savivaldybių Jurbarko r. užima 40–45 vietą, Vilkaviškis – 34–35, aukščiausioje pozicijoje Marijampolė (5–8 vieta).

Šakių r. aukštesnį nei vidutinį balą gavo tik „Biudžeto“ ir „Administracijos“ sritys. Visos kitos sritys atsiliko nuo vidurkio. „Biudžeto” srityje gerai įvertinta, kad administracijos išlaikymui reikėjo skirti 7,7 proc. išlaidų – šiek tiek mažiau nei tarp mažųjų savivaldybių. Šakių rajono skola siekė 24,8 proc. pajamų – vos mažiau nei vidutiniškai (25,8 proc.).

„Administracijos” srityje mažiau balų gauta, nes administracija buvo sąlyginai didelė. Tūkstančiui gyventojų teko 8,1 darbuotojo, palyginti su 7,6 mažųjų savivaldybių vidurkiu. Geriau vertinta, kad beveik visi gyventojų prašymai (99,7 proc.) buvo išnagrinėti laiku.

„Mokesčių” srityje prie prastesnio įvertinimo prisidėjo palyginti aukšta verslo liudijimų kaina. Ji 2018 m. siekė 198 eurus – dvigubai daugiau nei mažųjų savivaldybių vidurkis. Indekso sudarytojai, Laisvosios rinkos institutas teigia, kad jei savivaldybė peržiūrėtų ne tik verslo liudijimų kainą, bet ir žemės bei nekilnojamo turto mokesčių tarifus, tai galbūt galėtų padėti pagyvinti ekonomiką. Tūkstančiui gyventojų veikiančių ūkio subjektų (19,4), verslo liudijimų (26,7) ir išduotų statybos leidimų (3,1) teko mažiau nei vidutiniškai. Vienam gyventojui tenkantis materialinių (1 tūkst. 88 eurai) ir tiesioginių užsienio (603 eurai) investicijų kiekis irgi neviršijo vidurkio (vidurkis atitinkamai 1 tūkst. 423 ir 1 tūkst. 251 euras).

Prastai vertinta, kad savivaldybei priklausančios centralizuoto vandens, šilumos tiekimo ir daugiabučių administravimo įmonės dirbo nuostolingai. Šilumos kaina gyventojui siekė 7,51 ct/kWh (vidurkis – 6,75 ct/kWh), o vandens – 2,34 euro/ kub. m (vidurkis – 2,20 euro/ kub. m).

Beje, Šakių r. neigiamai pasižymi gana dideliu savivaldybės nuosavų pastatų ir patalpų plotu. Jei, pavyzdžiui, Jurbarke 1 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 3 tūkst. kv. m, Kauno rajone nesiekia ir 2 tūkst. kv.m, tai Šakių r. – 5 tūkst. 469 kv. m. tenka 1 tūkst. gyventojų. Žemyn Šakių rajoną gerokai timptelėjo ir išaugęs ilgalaikių bedarbių skaičius.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r., Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms.

Mažųjų savivaldybių indekse jau ne pirmus metus pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonai – žiedinės savivaldybės, kurios sugeba pasinaudoti šalia esančio didmiesčio teikiamais privalumais.

„Didelė dalis žiedinių savivaldybių gyventojų dirba greta esančiose didžiųjų miestų savivaldybėse, naudojasi jų viešosiomis paslaugomis, kelių infrastruktūra, uždirba mieste aukštesnes pajamas, tačiau už jas į biudžetą sumokami mokesčiai atitenka žiedinei savivaldybei, nes jie skirstomi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Tai paranku žiedinėms savivaldybėms, bet ne didiesiems miestams“ – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Draugo“ inf.