Antradienį vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Saugi vaikystė“ įvairių įstaigų bei organizacijų, dirbančių šeimų bei vaiko gerovės srityje, vadovai kartu su valdžios atstovais daugiausiai diskutavo apie socialines paslaugas šeimai bei vaikui, kylančius sunkumus bei problemas ir dalijosi patarimais, ieškojo būdų, kaip vaikams užtikrinti saugią vaikystę. Tiesa, Šakių rajonas, priešingai nei daugelis kitų, čia išsiskiria įvairių institucijų glaudžiu bendradarbiavimu ir  galėtų būti laikomas pavyzdžiu.

 

Nors darbinių nesklandumų, ko gero, neišvengia niekas, tačiau gausus būrys diskusijos dalyvių faktiškai vienbalsiai kalbėjo apie gana glaudų bendradarbiavimą, problemų sprendimą ne tik rašant popierius, kas neišvengiama, bet ir paprasčiausiai susiskambinant telefonu. Tai patvirtino ne tik Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, bet ir Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Rūta Lebedžinskienė. Pastaroji apskritai pasidžiaugė, kad dabar yra ir randasi nemažai pagalbininkų, galinčių ir padedančių spręsti problemas, o anksčiau dažna institucija su problema ir jos sprendimu būdavo viena.

„Ne tik bausti, bet ir padėti vaikui reikia. Dabar ir mokykla nėra palikta viena“, – teigė Švietimo, kultūros ir sporto vedėjas Elvydas Pauliukėnas.

Būtent taip, dėmesį atkreipė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, ir reikėtų dirbti, nes, jų žiniomis, dažname rajone tikroji pagalba pasimeta tarp institucijų, popierių, susirašinėjimų. Tad mūsų rajoną jos įvardijo kaip pavyzdinį ir prašė pasidalinti paslaptimis, kaip taip pavyksta.

„Būna tik tokiose diskusijose organizacijos vienos kitas pamato, o jūs turite tikrai glaudų tinklą ir jis veikia“, – džiaugėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko apsaugos grupės vyriausioji specialistė Rasa Žemaitė.

Trūksta paslaugų vyrams

„Gelbėkit vaikus“ Šakių dienos centro vadovė Jūratė Arštikaitienė pasidžiaugė Bendruomeninių šeimos namų veikla, kur nemokamas paslaugas gali gauti ne tik tie, kuriems poreikį nustato specialistai, bet ir pavieniai asmenys ar šeimos, susiduriančios su problemomis. Šiuo metu čia dirba ir pagalbą pasiruošusios suteikti net trys psichologės. Teikiamos kitur dar visiška naujove laikomos mediacijos paslaugos. Anot psichologės Aurelijos Lingienės, dažnai tėvai kreipiasi vaikų auklėjimo klausimais, taip pat nori spręsti darbo santykius. Tiesa, kalbėdama apie vaikų auklėjimą, tėvų ir vaikų santykius, bendruomenių pareigūnė pasidalijo patirtimi, kai viena mama jos paprašiusi pasakyti vaikui, kad jis turi ne tik teises, bet ir pareigas.

„Toks vaizdas, kad tėvai bijo vaikų“, – sakė A. Mockevičiūtė ir pažymėjo, kad reikėtų dirbti ne tik su vaikais, bet daugiau su tėvais, šeimomis.

Pareigūnės nuomone, dirbti reikia ir su pačiais smurtautojais – tai šiuo metu faktiškai utopija.

Šakių vaikų dienos centro koordinatorė Skaistė Bakienė pastebėjo, kad dirbant su vaikais bene didžiausias iššūkis – emocijų nevaldymas, atspindintis problemas šeimoje, tad stengiamasi prieiti prie tėvų bei juos paskatinti pasinaudoti psichologo paslaugomis, nes vaikai visgi yra tėvų atspindys.

Beje, diskusijos metu išryškėjo, kad paslaugų, prioritetų uodegoje dažnai atsiduria vyrai. Jei mama ir vaikas dar gali sulaukti pagalbos, tai tėčiams kur kas sudėtingiau. Todėl ministerijos atstovės sakė, jog būtų idealu, jei atsirastų krizių centras vyrams, o tokių centrų visoje Lietuvoje bene tik trys.

„Mes jums autobusais juos (vyrus – red. past.) vežtume“, – juokavo visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė R. Dičpetrienė.

Siūlė persiorientuoti

Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė pasidžiaugė, kad per pusantrų metų nė vieno vaiko nereikėjo apgyvendinti Vaikų globos namuose, visiems vietos surastos šeimose pas globėjus. Ministerijos atstovėms bei „Gelbėkit vaikus“ generalinei direktorei R. Dičpetrienei ši statistika džiugiai stulbinanti, nes rajone yra ir keturios šeimynos, kuriose auga 26 vaikai.

Tiesa, visų pasisakymų išklausiusios viešnios nesuprato: jei iš nesaugios aplinkos paimti vaikai apgyvendinami šeimose, kaip ir iš kur vaikų turi Vaikų globos namai (šiuo metu 28). Anot R. Lebedžinskienės, taip yra, nes nemažai vaikų čia gyvena iš kitų rajonų, pavyzdžiui, Kauno r., Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Jurbarko.

„Kaunas pasiskelbė, kad yra be vaikų globos namų, nes jų vaikai pas mus“, – teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja.

Šakių vaikų globos namus atstovavęs evangelikų liuteronų kunigas Juozas Mišeikis turėjo atlaikyti nemenką klausimų laviną, aiškinti, kiek psichologų dirba su vaikais, kaip bus vykdoma pertvarka, į kai kuriuos klausimus dvasininkas apskritai neturėjo atsakymo, o diskusijos dalyviai pasigedo paties įstaigos vadovo. Tiesa, anot kunigo, būtent į globos namus patenka daug „nepatogių“ vaikų, kurių niekas nenori ir kaip pavyzdį nurodė atvejį, kai vienam vaikui jau aštuntą kartą keista gyvenamoji vieta. Ne paslaptis, kad tose šeimose situacija gerėja ypač retai, o naujai gimę vaikai dažnu atveju irgi paimami iš šeimų.

„Jūs turit žiauriai gerą potencialą, kurio neišnaudojate“, – kreipdamasi į globos namų atstovą sakė R. Žemaitė, siūliusi įstaigai persiorientuoti.

J. Mišeikis teigė, kad įstaiga galvoja apie kitų paslaugų teikimą, jau faktiškai suderinta ir pasirašyta sutartis dėl Krizių centro veiklos, neatmetama galimybė ir dėl palydimosios globos paslaugos teikimo. Ministerijos atstovės pasigedo įstaigos pertvarkos plano ir klausė, kaip ji bus vykdoma.

Kvietė padėti šeimoms

Nors yra globėjai, kurių atsiradimą skatina ir vietinė valdžia, planuojami statyti bendruomeniniai globos namai, visgi kalbėta, kad pirmiausiai reikia stengtis padėti šeimai, nes vaikams tikroji šeima, kokia ji bebūtų, yra pirmoje vietoje. Žinoma, nevertinant išimčių, kai kartais vaikai patys prašosi į globos namus ar pas globėjus, kad tik nereikėtų kęsti smurto, nepritekliaus, geriančių tėvų ar pan.

„Sunkiai tikėtina, kad be šeimos saugi vaikystė galėtų iš viso išsipildyti“, – pastebėjo psichologė S. Markuckienė ir kvietė padėti šeimoms, o jei visgi vaiką reikia paimti iš nesaugios aplinkos – ir toliau stiprinti bendruomenėje teikiamų paslaugų tinklą.

Ji teigė, kad tiesiog žmogiška, jog vaikas trokšta meilės, kad jis nori gauti dėmesio, šiltų jausmų, o jei nepatenkinti šie pagrindiniai poreikiai vaikystėje, jau suaugęs žmogus susiduria su daugybe problemų.

Tiesa, nors globėjai skatinami, visgi, kaip pripažino VšĮ „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė, globojanti du paauglius, tai juodas darbas. Ji atviravo, kad ypač sunki pradžia, neišvengta svarstymų, ar jai tikrai to reikia, nes destrukcijos šeimoje, kurioje auga ir dvi mergaitės, tikrai būta. Tačiau rezultatai, pasak Socialinių paslaugų centro direktorės, akivaizdūs. Ir ne tik šiuo atveju.

„Ji padarė stebuklą“, – komplimentų G. Šedbarienei negailėjo V. Bielskienė.