Beveik metai Gelgaudiškio dvaras yra išnuomotas, tačiau nuomininkai į dvarą neinvestuoja, nes nepašalinti defektai. Savivaldybės administracija sako visaip bandžiusi susitarti su darbus atlikusia MB „Virmalda“, tačiau nerandant bendros kalbos prabyla, kad ginčą gali tekti spręsti teismuose.

Susitikimų bei diskusijų su „Virmalda“ atstovais, sako meras Edgaras Pilypaitis, buvę ne vienas ir ne du. Nors įprastai įmonės atstovai defektų sąrašą neigia ir laikosi pozicijos esą defektai ne darbo brokas, o netinkamos eksploatacijos pasekmės, viename iš susitikimų lyg ir buvo sutarta ištaisyti bent dalį defektų. Neilgam, nes galiausiai įmonė pareiškė nieko nedarysianti. Tada savivaldybės administracija surašė dar vieną raštą. Būta kalbų, kad „Virmalda“ galėtų samdyti kitą įmonę, svarbu, kad vyktų judėjimas, darbai, o nuomininkas dvare galėtų pradėti veiklą. Įmonei esą tai pasirodė nepriimtina. Meras pasakoja, kad tada įmonė siūliusi pačiai savivaldybei tvarkytis, esą jie sumokėsią.

„Bet ką tai reiškia? Mes turime skelbti viešuosius pirkimus. O jei paskui užginčys?“ – svarstė E. Pilypaitis.

Beje, kad nesulaukdami realių veiksmų iš savivaldybės administracijos gali patys tvarkytis ir paskui pateikti tik sąskaitą, siūlo ir dvaro nuomininkai – tai jie patikino viename iš paskutinių atsakymų savivaldybei – tačiau meras svarsto, kaip tada reikės išsiieškoti reikiamą sumą?

„Mes turime spaudimą iš dviejų pusių“, – patikina rajono vadovas.

Beje, savivaldybės administracija buvo net susiradusi statybinę organizaciją, kuri sutiko apeiti objektą bei pagal specialią skaičiavimo programą sudaryti statybinę sąmatą, už kiek būtų galima atlikti darbus ar bent dalį jų ir ištaisyti broką. Tiesa, suma esą šokiravo „Virmaldą“ – nustatyta, kad galėtų reikėti 40–90 tūkst. eurų. Prie bendro stalo įmonės bei savivaldybės administracijos atstovai sėdo praėjusį ketvirtadienį, tačiau, panašu, nieko nepešta. Meras sako, jog pasiūlyta 6–10 tūkst. eurų.

„Jų pasiūlytas būdas šokiravo. Pasakymas, kad tai ne darbai, o labdara. Ką reiškia pasiūlyti labdarą? Mes ne šalpos organizacija“, – piktinasi rajono vadovas ir sako: – „Be teismo neišsiversim.“

Kalbant apie defektus, dar prieš pasirašant sutartį su nuomininku buvo prabilta apie bemaž 20 defektų sąrašą. Ir dabar kalbama, kad štai oranžerijoje „pasėdusi centrinė sija“, įlinkęs pats stogas. Kadangi stogo konstrukcija galimai nestabili – skilinėja čerpės. Kumetyne taip pat „sėda sienos“, skyla tinkas. Savivaldybės administracija turinti įtarimų, ar apskritai buvo tvirtinti centrinių rūmų pamatai – šio fakto statybos žurnale nėra, nors sąmatose yra. Girgžda ir grindys, abejojama, ar centrinių rūmų perdangos buvo užpildytos tinkamais užpilais. Be to, neizoliuoti ir kai kurie vamzdžiai – pirmame aukšte girdisi, kai jais teka „tualeto turinys“ ir pan. Žinoma, į tokius klausimus galėtų atsakyti tik ekspertai ir tai ginčo objektas, bet apie tai kalbama gana seniai, o atsakomybė vis dar gula ant savivaldybės – turto savininkės – pečių.

„Tai nėra juokinga. Be to, gresia 2,6 mln. eurų investicijos grąžinimas“, – situaciją apibūdino E. Pilypaitis.

MB „Virmalda“ vadovas Virginijus Rabačius ir „Draugui“ patikino, kad defektai yra, bet jie atsiradę ne dėl rangovo kaltės.

„Kai nešildo, neprižiūri, nevalo, neužsiima eksploatacija, o paskui sako, gal jūs viską atremontuokit, natūralu, kad nelabai sutampa požiūriai. Pastatas turi būti prižiūrimas. Mes atlikome keletą matavimų ir esam radę net minusinės temperatūros“, – teigė V. Rabačius, patikslinęs, kad ir vakar (antradienį) pravažiuojantis žmogus apžiūrėjo dvaro išorę ir vadovas laikosi pozicijos – dvaras prižiūrimas netinkamai.

Be to, anot „Virmaldos“ vadovo, savivaldybė į įmonę kreipėsi jau po garantinio laikotarpio, nors savivaldybės administracija to nepatvirtina ir sako, kad „ši detalė ištraukta tik dabar“. Ūkio, architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis patikina, kad klausimui dėl dvaro reikalų yra sudaryta speciali darbo grupė, kuri ir bando išsiaiškinti visus niuansus, nes klausimų daugiau nei atsakymų, per tą laiką pasikeitė ne tik valdžios atstovai, bet ir kai kurie specialistai, todėl „rasti galus nelengva“.

Galima priminti, kad Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms vyko per kelis etapus, 2011–2014 m., tvarkybos darbai – ir 2011–2016m.

Natūralu bei demokratiška, sako V. Rabačius, jei dvi pusės nesutaria, ginčą spręsti teisiniu keliu.

„Nematau nieko blogo“, – patikina pašnekovas bei priduria: „Iš savivaldybės labiau matom trepsėjimą ir nenorą atlikti savo veiksmų, o daugiau reikalavimą.“

Seniūnų pasitarimo metu Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis kėlė klausimą, o kas turėtų prižiūrėti ir kaip bus su dvaro parku. Iki šiol daugiau nei 12 ha teritorija rūpinosi būtent seniūnija. Į seniūno klausimą pasitarimo metu nebuvo atsakyta, seniūnas sakė nėra informuotas, kaip turėtų elgtis.

Nuomininkai, dvarą išsinuomoję 50 metų, įsipareigojo per pirmus metus investuoti 180 tūkst. eurų, vėliau 120 tūkst. eurų. Jie dvare turėtų vykdyti maitinimo, apgyvendinimo bei aktyvaus turizmo organizavimo paslaugas.

Iš pradžių, 2019 m. vasario 15-ąją, Gelgaudiškio dvaro sodyba išnuomota UAB „Sunny LT“, vėliau dvaro nuomininko teisės ir pareigos perleistos UAB „Kartai“. Tiesa, už jų stovi ta pati Dzūkijos verslininkų Aldonių šeima.