baneris leidinys

vvg 02 14
Šakių krašto vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategijos finansininkė Alina Baltrušaitienė (kairėje) įsitikinusi – jei PVM nebus dengiamas, bendruomenių centrų idėjos kurti bendruomeninį verslą ir liks tik vizija, norais, bet ne galimybe. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Antradienį Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) vadovas Juozas Dainelis ir Vietos plėtros strategijos darbuotojos susitiko su rajono meru Edgaru Pilypaičiu aptarti Šakių krašto VVG strategijos įgyvendinimo rodiklių. Keltas klausimas dėl PVM (21 proc.) dengimo.

Kaip informavo Šakių krašto VVG Vietos plėtros strategijos finansininkė Alina Baltrušaitienė, įgyvendinant strategiją buvo organizuoti 4 kvietimai teikti vietos projektų paraiškas, gautos 22 paraiškos. Iki vasario 26 d. dar vyksta penktasis kvietimas.

Per visą 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos laikotarpį reikia 103 tūkst. 419 eurų savivaldybės kofinansavimo, kuriam savivaldybė yra numačiusi lėšas. Tačiau bendruomeninio verslo projektams reikalingas ir PVM kompensavimas. Strategijoje bendruomeniniam verslui numatyta 1 mln. 200 tūkst. eurų paramos lėšų, 21 proc. PVM sudarytų 252 tūkst. 67 eurus. PVM dengimo prireiktų tuo atveju, jeigu bendruomenės pajėgtų įsisavinti bendruomeniniam verslui numatytą sumą.

Taigi, jeigu savivaldybė skirtų PVM kofinansavimui lėšų, bendra savivaldybės skirta paramos suma vietos projektams įgyvendinti būtų 355,487 tūkst., kaip paaiškino A.Baltrušaitienė.

„Kokia būtų galimybė kompensuoti PVM būtent bendruomeniniam verslui?“ – teiravosi A.Baltrušaitienė.

Rajono meras įsitikinęs, kad šiuo klausimu dar reikia diskutuoti, nes tai yra tarybos sprendimas dėl finansavimo skyrimo iš biudžeto.

„Šitam biudžeto projekte tikrai tokios sumos PVM dengimui nebuvo numatytos“, – patikslino meras.

Pasak A.Baltrušaitienės, tuo metu (2015 m.), kai buvo teikiama strategija, nebuvo jokios kalbos, kad nebus bendruomenių projektams dengiamas PVM.

„Tuo metu net negalėjome žinoti, kad būtent dėl PVM tokia situacija susidarys, buvo galvota, kad bendruomenėms, kaip ir ankstesniu strateginiu laikotarpiu, bus kompensuota visa suma, nes jos yra ne PVM mokėtojos. Atsirado 2016 m. taisyklės...“ – aiškino A.Baltrušaitienė.

„Aš nemanau, kad taryba kategoriškai pasakytų ne prisidėjimui, jeigu jie matytų realią to projekto naudą, galbūt mes galėtume dalį punktų perleisti nevyriausybinėms organizacijoms. Tų pinigų tai mes neturime. Nuimant nuo vieno finansavimo šaltinio, galim perkelti į kitą vietą“, – svarstė meras.

Beje, ši galimybė aptarta ir trečiadienį vykusio Finansų ir rajono plėtros komiteto metu. Nors pripažinta, kad dar reikia pasikapstyti ir pasigilinti į situaciją, tačiau apskritai labiau linkstama, kad iš biudžeto verslo daryti nereiktų ir PVM dengimas nebūtų labai teisingas žingsnis. Daugelis komiteto narių laikėsi pozicijos, kad nėra čia ką kalbėti, nes tai verslo projektai, galbūt būtų galima svarstyti galimybę bendruomenėms registruotis PVM mokėtojomis, raginti ieškoti verslo partnerių ar pan. ir nedengti PVM biudžeto sąskaita. Tiesa, prie šio klausimo bus grįžta.

Kaip kitos savivaldybės sprendžia PVM klausimą? Vietos plėtros strategijos administravimo vadovė Jurgita Savickienė aiškino, kad, pavyzdžiui, Vilkaviškio savivaldybėje pareiškėjai iš anksto kreipiasi į savivaldybę ir nurodo reikiamas sumas, o taryba kiekvieną projektą vertina atskirai ir tik tuomet dengiamas PVM.

„Girdžiu iš bendruomenių, kurios jau pateikusios paraiškas, nuogąstavimus, kaip reikės dengti PVM. Bendruomenės svarsto prieš pasirašant sutartį net atsiimti paraiškas. Jeigu taip atsiiminės paraiškas, tuomet mūsų administracijos darbas bus perniek – vienas vertinimo etapas jau atliktas, paraiškas praleidžiame į kitą etapą, kuriame ir turi pasirodyti prisidėjimas, tame tarpe ir PVM, kaip jie kompensuos, iš kur. Tuomet strategijos įgyvendinimas bendruomeninio verslo dalyje kimba ant plauko“, – įsitikinusi J.Savickienė.

Šakių krašto VVG vadovas Juozas Dainelis ir šio susitikimo metu laikėsi nuomonės, kad VVG su Šakių bendruomenių centrų asociacija „neranda bendros kalbos“, kad VVG yra tarsi ignoruojama ir nekviečiama į bendruomenių renginius ar susirinkimus.

„Kalbėkimės. Aš bet kada turiu laiko – ir šeštadienį, ir sekmadienį. Bus priemonė ir aš visur dalyvausiu, taip pat gali atvykti ir VVG darbuotojos“, – kalbėjo J. Dainelis.

Išsakyta ir tokia nuomonė, kad jei matoma, kad galbūt nereikia bendruomeninio verslo, bendruomenės nepajėgia teikti paraiškų, dabar laikas apie tai kalbėti, o ne kai strategijos įgyvendinimas eis į pabaigą.Neįsisavintos lėšos, skirtos bendruomeniniam verslui, keliautų į kitą priemonę („Sava-5“), kuri skirta privačiam verslui, čia kofinansavimas nereikalingas ir PVM dengia pareiškėjas. VVG atstovai priminė, kad bendruomeninio verslo projektuose bendruomenės gali kviestis konsultantus, anot mero, galbūt bendruomenės jau pristigo idėjų.

Kalbėta ir apie bendruomenių centrų pareikštą norą turėti buhalterį. Pasak kalbėjusių, svarbu išsiaiškinti, kokia būtų buhalterio funkcija,ar tikrai yra poreikis, ar asociacijoje esantis finansininkas negali talkinti bendruomenėms.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos